Tylus, nedrąsus, nuolankus ir be galo protingas – toks azijiečio portretas dažnai sutinkamas Holivudo filmuose. JAV per pastaruosius kelis metus padaugėjo išpuolių ir priekabiavimo prieš azijiečių kilmės asmenis, todėl itin svarbu, kaip populiaroji kultūra formuoja suvokimą apie Amerikos azijiečius.

2021 metais paskelbtas „Geena Davis“ instituto tyrimas, kuris išanalizavo, kaip azijiečių rasė atstovaujama Holivudo filmuose. Buvo tiriami azijiečių kilmės veikėjai 10-yje pelningiausių 2010 – 2019 m. kino filmų. Tyrėjai išsiaiškino, jog 2010–2013 m. pelningiausiuose filmuose nebuvo nei vieno azijiečio veikėjo, todėl papildomai buvo ištirti visi 2017–2020 m. filmai, kuriuose vaidina bent vienas azijiečių kilmės aktorius.

Tyrimo rezultatai parodė, kad nors veikėjai buvo vaizduojami gana skirtingai, daugelyje filmų atsispindėjo dažnai taikomi stereotipai. Jeigu tai vyriškos lyties azijietis – „moksliukas“, neįtikėtinai protingas, turintis išskirtinius gabumus, pirmūnas arba „amžinas užsienietis“, prastai mokantis anglų kalbą, kalbantis su akcentu. Azijietės moterys dažniausiai reprezentuojamos kaip egzotiškos“, „lotoso gėlelės“ – nekaltos ir paklusnios merginos; arba šaltakraujiškos „drakoniškos“ damos, viliojančios vyrus į spąstus. Tik mažiau nei trečdalis ištirtų veikėjų pasižymėjo lyderio savybėmis.

Azijiečiai kine reprezentuojami nepakankamai, jiems suteikiamas siauras vaidmenų spektras. Personažams neretai trūksta dinamiškumo. Tyrime nustatyta, kad daugelis azijiečių personažų turėjo stereotipinius darbus, pavyzdžiui, technologijų sektoriaus darbuotojo arba parduotuvės savinininko, taksi vairuotojo, kovos menų meistro. Moterys dirbo masažistėmis, grožio salono savininkėmis arba užsiėmė prostitucija.

Holivudas linkęs ignoruoti azijiečių kilmės aktorius. „Baltinimas“ (angl. whitewashing) reiškia kino pramonės praktiką, kai baltieji aktoriai vaidina kitos rasės personažus. Pavyzdžiui, pagal japonišką komiksą pastatytame filme „Dvasia šarvuose“ (2015) (angl. Ghost in the Shell“) pagrindiniam vaidmeniui atlikti buvo pasamdyta Scarlett Johansson. Viešojoje erdvėje išreikšta pasipiktinimo ir dėl Emma Stone atliekamo vaidmens filme „Aloha“ (2015), kurio pagrindinė veikėja buvo azijiečių kilmės. 2012 m. filme „Debesų žemėlapis“ (2012) (angl. Cloud Atlas) azijiečius keitė baltieji su geltono veido makiažu.

Siekiant paraginti didesnį Amerikos azijiečių įtraukimą į Holivudą, internautai naudojo grotažymes #whitewashedout bei #starringJohnCho. Pastarąjį lydėdavo įžymių filmų plakatų redaguotos nuotraukos, kuriose pagrindinio herojaus veidas būdavo pakeistas korėjiečių kilmės kino žvaigždės John Cho veidu.

Holivudas pasižymėjo azijiečių moterų seksualizavimu. Dar nuo Vietnamo ir Korėjos karų įsišaknijęs stereotipas, siejantis azijietes moteris su prostitucija, persikėlė į didžiuosius ekranus. Pavyzdžiui, 1987 metų kariniame filme „Metalinis apvalkalas“ (angl. Full Metal Jacket) išvystame korėjietę prostitutę, prastai mokančią angliškai, kalbinančią du vyrus nepadoriomis frazėmis.

Nors Azijos moterys dažnai fetišuojamos, vyrai retai reprezentuojami kaip patrauklūs. Dažniau ekrane regime deseksualizuotus personažus, pavyzdžiui, seriale „Dvi merginos be cento“ (angl. 2 Broke Girls) (2011) kinų kilmės amerikiečių aktorius Matthew Moy vaidino imigrantą iš Pietų Korėjos, vardu Han Margaret Lee, kuris dažnai erzinamas dėl mažo ūgio ir nepatrauklios asmenybės. Personažas gana prastai kalbėjo angliškai ir buvo vaizduojamas kaip neturintis šansų užmegzti romantinius santykius su nei viena iš pagrindinių aktorių.

Kita vertus, JAV kino industrija, panašu, stengiasi spręsti problemą. Visai neseniai pasirodė filmai ir serialai, kuriuose Amerikos azijietės vaidina pagrindinius vaidmenis, išvengiant stereotipų, suteikiant veikėjams spalvingesnes asmenybes ir dinamiškumo. Pavyzdžiui, „Nora from Queens“ (2020), „Never Have I Ever“ (2020) ir „To All The Boys I‘ve Loved Before“ trilogija.

Video rekomendacijos: