Prieš kelias dienas rekomendavau 1997 metais pasirodžiusią ikonišką kriminalinę juostą „Brolis“ (angl. „Brother“), o šiandien kviečiu nepraleisti po trijų metų režisieriaus Aleksejaus Balabanovo sukurtos antrosios šios istorijos dalies, kurią vadina svarbiausiu visų laikų rusų kino tęsiniu ir puikiu pavyzdžiu, kaip galima idealiai į kontekstą įterpti reikiamus propagandinius manifestus.
Antrosios dalies istorija pasakoja apie Maksvoje apsigyvenusį ir norinti į universitetą įstoti Danilą Bogrovą. Tačiau ramus būsimo medicinos studento gyvenimas tęsiasi neilgai. Jo geras draugas iš kariuomenės nušaunamas, todėl Danila privalo surasti tuos, kurie yra už tai atsakingi. Bėda tame, kad vienas iš jų gyvena Čikagoje. Neturėdamas kitos išeities, keršto valdomas vaikinas išsiruošia į Ameriką, kurioje jis gali sulaukti daugiau problemų nei tėvynėje.
Ką galiu pasakyti apie šį tęsinį? Jis kaip meninis filmas išties puikus. Tikrai taip. Asmeniškai man, antroji „Brolio“ dalis yra žymiai geriau surežisuotas filmas nei pirmtakas, nors jo įtaka šiuolaikiniame rusų kine aišku nėra tokia didelė kaip 1997 metų filmo. Tačiau ne vien apie įtaką šiuo atveju reikia kalbėti.
„Brolis 2“ tapo vienu iš pirmųjų komercinių rusų filmų, kuris buvo kuriamas iš dalies dėl pinigų, bet ir tuo pačiu, norint žiūrovus supažindinti su kitokia realybe, kurioje tuo metu teko atsidurti Rusijoje gyvenantiems žmonėms. Ir nors banditizmas čia niekur nedingsta, režisierius Aleksejus Balabanovas pabandė mums parodyti dvi tiesas – rusišką ir amerikietišką. Tad filmas tapo tam tikru importiniu produktu vakarams, kurie irgi įvertino šią istoriją pakankamai teigiamai. Bet, kaip suprantate, čia jau neapsiėjo be kritikos vakarams ir savotiškai propagandai, kuri galimai paveikė kai kuriuos žiūrovus aka „zombius“.
Kaip jau rašiau, čia yra dvi tiesos, todėl juosta buvo padalyta į dvi dalis. Pirmoje filmo pusėje viskas vyksta Rusijoje ir mums yra pateikiamos rusiškai sprendžiamos problemos. Tai brutalus reginys, kuris nuteikia itin rimtai peržiūrai. Tuo tarpu antroji dalis, visiška to reginio priešingybė, nes veiksmas vyksta Amerikoje. Ten pateikti kai kurie siužetiniai vingiai priverčia šypsotis, nes visi tie stereotipai, kuriuos mes dabar puikiai žinome, tais laikais nebuvo tokie artimi kokiam nors tūlam rusui. Nes viskas, kas iš vakarų, tai – iškrypimas, ištvirkimas ir narkotikai. Todėl pasijuokti iš situacijų, į kurias patenka filmo personažai būdami JAV, išties galima. Bet tai nereiškia, kad gauname kažkokią idiotišką klounadą. Tikrai ne. Tiesiog situacijos su angliškai nekalbančiais rusais yra taip pateiktos. Ir, žinokite, kai kurias aš asmeniškai regėjau būdamas užsienyje. Tai ir graudu, ir juokinga vienu metu.
Personažai išdirbti puikiai, nors iš kitos pusės, tai jau nebe tie žmonės, kuriuos mes matėme pirmoje dalyje. Nenoriu nieko išpasakoti, tačiau čia ne visiems herojais galima simpatizuoti taip, kaip buvo pirmtake. Danila Bogrovas vienu momentu tampa šaltakrauju žudiku, kai tuo tarpu jo brolis Viktoras – komiškiausiu juostos personažu, kurio charizma paperka ir priverčia jį pamėgti dar labiau nei 1997 metų filme. Taip pat turime ir kelis veikėjus, kurie atstovavo rodomą laikotarpį tiek Rusijoje, tiek ir JAV. Nenoriu pasakoti apie juos, bet kiekvienas iš jų puikiai atspindėjo rodomo laikotarpio tendencijas.
Užtat, palyginus su pirmuoju filmu, čia veiksmo pakankamai daug. O už sceną viename iš rusų klubų Čikagoje plojimai. Tai idealiai atrodantis iš pirmojo asmens perspektyvos pateiktas epizodas, kuris ne tik laiko įtampoje, bet ir stebina novatoriškumu. Pridėkime prie to daug smurto, gerus dialogus ir kelias kultines frazes kaip „- Jūs banditai? – Ne, mes rusai“, ir gausime itin spalvingą kriminaliniam žanrui būdingą rezultatą.
Ar filme yra minusų? Keli gal ir yra, bet jie buvo padaryti tik dėl stipresnio šios istorijos efekto. Manau, kad patys pastebėsite tas situacijas, kurios pernelyg lengvai gavosi pagrindiniams herojams. Na, ir aišku politiniai aspektai. Bet vertindamas filmus, nors ir pastebiu tuos visus smegenis plaunančius momentus, stengiuosi pernelyg nekreipti dėmesio į tai, nes visgi man yra įdomūs kitokie dalykai.
Va, ši juosta – tai kokybiškas geros režisūros ir produkcijos pavyzdys šiuolaikinio rusiško kino rėmuose. Bendras filmo produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas nepriekaištingas, tad tiek dekoracijos, kostiumai, grimas nenuvilia. O koks čia kietas garso takelis su grupės BI-2 hitais, kuriam pavyko paryškinti bendrą rodomos istorijos atmosferą. Ne ką prasčiau filme atrodo kameros darbas ir aišku puikus montažas. Todėl žiūrėdamas filmą jaučiau be galo didelį malonumą kokybei.
Filmo treileris:
Antrame filme Sergejus Bodrovas jaunesnysis kartu su Viktoru Suchorukovu sukuria žymiai įtaigesnį duetą. Tikrai, šie du aktoriai pavagia visą šou ir tempia jį ant savo charizmatiškų pečių visas dvi filmo rodymo valandas. Be jų, čia galima pamatyti tais laikais populiarią dainininkę Iriną Saltykovą, Sergejų Makoveckį ir Kirilą Pirogovą. Ir kas dar malonu, kad amerikiečiai kalba angliškai, todėl autentiškumo filmui netrūksta.
Visumoje – stiprus, autentiškas, propagandinis ir tuo pačiu įtraukiantis pramoginis reginys, kuris galėjo turėti ir trečiąją dalį, jeigu nebūtų įvykusi nelaimė ir pagrindinio vaidmens atlikėjas nebūtų žuvęs lavinoje.