2019 metais Adamas Sandleris davė pažadą – jeigu jis nebus nominuotas „Oskarui“ už savo pasirodymą filme „Neapdorotos brangenybės“ (angl. „Uncut Gems“), jis pristatys tokį blogą filmą, jog jį bežiūrint žmonės jaus didžiulę agoniją. Ir jis ištesėjo savo pažadą pristatydamas komediją „Hjubio Helovinas“ (angl. „Hubie Halloween“), kuri nuo spalio 7 dienos yra pasiekiama „NETFLIX“ platformoje.

Filmo istorija sukasi aplink protiškai atsilikusį penkiasdešimtmetį Hjubį Dubuą, kurio mėgstamiausia švente yra Helovinas. Belaukdamas šios šventės, jis išsiaiškina, jog jo gimtajame miestelyje pradeda siautėti žudikas maniakas, kurį sustabdyti gali tik jis. Ar jam pavyks sustabdyti grėsmę ir išgelbėti Heloviną? Visko gali būti, nes Hjubis turi universalų termosą, kuris tampa jo pagrindiniu ginklu kovoje su visomis negandomis.

Tai yra tiesiog… Aš net nerandu adekvačių žodžių, kuriais galima būtų apibūdinti šią mėšlo krūvą, kuria mus pamalonino Adamas Sandleris ir jo komanda. Ir kas blogiausia, ši mėšlo krūva atrodo taip blogai, jog su kiekviena nauja scena yra pramušamas naujas kanalizacijos dugnas, iš kurio pradeda sklisti vis daugiau smarvės. Tačiau dėl to ir norisi žiūrėti šį „filmą“, nes su kiekvienu prastu momentu net darosi smalsu, kokiais dar ypatingai blogais vaizdais mus bandys nustebinti šios juostos kūrėjai.

Dialogai ir juokeliai čia tokie blogi, jog net kartas nuo karto iš tos nevilties galima nusišypsoti bei pasijuokti, o po to graužti save, kad degraduoji žiūrėdamas tokį mėšlą. Bet kaip ten bebūtų, prieš peržiūrą buvo galima suvokti, kam yra pasirašoma. Ir aš jau nekalbu apie situacijas, į kurias papuola filmo personažai. Jos čia yra pagardintos myžalais, šūdais ir sperma, kaip ir pridera Adamo Sandlerio komedijoms.

Ką galiu pasakyti apie personažus? Jie tragiški ir tokie stereotipiniai, jog į juos žiūrint galima pamatyti kiekvienos Adamo Sandlerio komedijos atvaizdą. Tas pats Hjubis – tai labai degradavęs ir primenantis „Stadiono vaikį“ (angl. „The Waterboy“) bičas, kurio protas yra kaip dešimtmečio vaiko. Aišku, jo portretas primena tą tipinį patyčių objektą, todėl žiūrint iš šono galima kažkiek pajusti jam simpatijos ir savotišką gailestį. Visi kiti filme pasirodę veikėjai – išgamos arba labai jau prastai pateikti personažai, kurie kelia sąmyšį galvoje dėl to, kad kažkas juos taip pateikė.

Iš techninės dalies filmas atrodo net labai kokybiškai. Kameros darbas čia puikus, o garso takelis – sukeliantis tam tikrą nostalgiją dėl jame atsiradusių žymių dainų, kurios asocijuojasi su kitais Helovinui pritaikytais filmais. Meninis apipavidalinimas su dekoracijomis, kostiumais, grimu – nuostabus. Dar vaizdo ir garso montažas nenuvilia.

Aktoriai filme tai… O vaikyti… Tikiuosi, kad jie sutiko vaidinti dėl „prikolo“. Kas keisčiausia, jog čia pasirodo tikrai daug gerų aktorių kaip Steve’as Buscemis, Ray’us Liotta’as, Julie Bowen, Maya Rudolph, Kevinas Jamesas, Michelas Chiklisis ir net Benas Stilleris, kurie jautiesi kaip ne savo lėkštėje.

Jau nekalbant apie Adamą Sandlerį, kuris visiems mums parodė, kaip turi atrodyti pati blogiausia vaidyba, nes jeigu jau negauni nominacijos „Oskarui“ už genialų pasirodymą, tai kam čia stengtis.

Visumoje – toks blogas filmas, kad žiūrint gaunate nerealią smegenų terapiją, po kurios daugelis filmų atrodys kaip šedevrai. Net ir tie, kuriuos režisavo Rudokas.

Video rekomendacijos:

Naujienos iš interneto