Kas bus, jeigu savo jėgas apjungs vienas iš daugiausiai kino istorijoje užsidirbusio filmo „Keršytojai: Pabaiga“ (angl. „Avengers: Endgame“) režisierių Joe Russo ir už kaskadinius triukus populiariausiuose dešimtmečio filmuose atsakingas Samas Hargrave‘as? Ogi kietą veiksmą turintis ir žiūrovų akis savo techniniais sprendimais džiuginantis reginys pavadinimu „Ištraukimas“ (angl. „Extraction“).
Filmo istorija sukasi aplink šaltakraujį ir puikiai savo darbą atliekantį samdinį Tailerį Reiką, kuriam yra patikėta labai svarbi misija – ištraukti iš nelaisvės tarptautinio nusikaltėlio sūnų, kuris Tailerio vadovybei gali tapti labai svarbiu koziriu negailestingame narkotikų kare. Bėda ta, jog vaikinas yra viename iš karščiausių pasaulio taškų, į kurį belstis yra tikra savižudybė. Tačiau, nepaisant to, Taileris pasiryžęs atlikti savo darbą ir pristatyti grobį gyvą ir sveiką.
Daug kalbėti apie šį filmą nereikia, nes tai dar vienas standartinis ir be galo lėkštas veiksmo trileris, kurio tema – išlaisvinimas. Pats pagrindinis pasakojimas yra nuspėjamas, o siužetiniai vingiai neatrodo pernelyg gerai išdirbti, todėl kaip galima suprasti, čia netrūksta klišių ir elementarių loginių klaidų, kuriomis gali pasigirti šis vieno iš brolių Russo sugalvotas projektas. Bet visos tos klaidos nerėžia akių kaip buvo su apgailėtinu Michaelo Bay‘aus režisuotu veiksmo trileriu „Slaptasis šešetukas“ (angl. „6 Underground“), kuris irgi pasirodė „NETFLIX“ platformoje.
Bet, atmetus kelis riebius minusus ir nelabai ryškią istoriją, mes gauname be galo kietai sukaltą ir įtampoje nestokojanti veiksmą, kuris gali pasigirti pakankamai efektingais susišaudymais ir tikroviškomis kovų scenomis, kurias aišku juostai paruošė jos režisierius. Tad peržiūra nenustygsta vietoje, kas leidžia visas dvi rodymo valandas sėdėti kaip ant adatų. Tikrai taip – kas jau kas, bet filmo judrumas yra pagirtinas. O ir brutalumo čia netrūksta, dėl ko irgi pagirčiau kūrėjus.
Filmo personažai ne itin išraiškingi, todėl sirgti už juos kažkaip nesinorėjo, nors ir jų likimas kai kuriais momentais pakibdavo ant plauko. Na, bet kai mes gauname šimtus kartų matytus veikėjų portretus, tai įsijausti į jų išgyvenimus yra tiesiog sunku. O ir naujovių čia nėra, nes viskas buvo kuriama pagal tą patį šabloną, kuris buvo dažnai naudojamas 90-ųjų veiksmo trileriuose. Nesakau, kad tai yra blogai, nes 90-ųjų veiksmo filmai yra labai smagūs, bet čia tiesiog pritrūko išradingumo.
Techninė filmo dalis – geriausias viso šio pasakojimo momentas. Tiek garso takelis, kuris sukelia įtampos jausmą, tiek ir dekoracijos, grimas, šukuosenos ir kostiumai padaro savo darbą leidžiant mums įsijausti į patį veiksmą ir karts nuo karto emocionaliai patirti visą tą siaubą, kuriame atsidūrė pagrindiniai herojai. Bet čia kalbu apie vizualius aspektus, o ne veikėjų būklę. Vaizdo montažas puikus, dėl ko asmeniškai man peržiūra neprailgo nei vienai akimirkai.
Ką galėčiau pasakyti apie aktorius? Na, Chrisas Hemsworthas yra kietas net ir be savo Mjolniro. Gaila tik, kad perdaug vaidinti jam čia kaip ir nereikėjo, bet visumoje, jis puikiai žiūrėjosi kadre. Taip pat smagiai pasirodė Davidas Harbouras, Rudhraksh Jaiswal, Golshifteh Farahani ir Randeep Hooda. Jiems irgi neturiu jokių priekaištų.
Bendrai – standartinis veiksmo trileris, kuris turi kelis ryškius momentus, labai efektingą techninę dalį, puikų veiksmą ir nenuobodžiai atrodantį bendrą pamatą, kuris manau suteiks kiekvienam žanro gerbėjui neprailgstančią pramogą.