Labai retai kada galima pamatyti šventinius LGBT temos projektus, tad režisierės Cleo DuVall antrasis po 2016 metais pasirodžiusios dramos „Intervencija“ (angl. „The Intervention“) pilno metro filmas „Laimingiausias laikas“ (angl. „The Happiest Season“) tampa vienu iš įdomesnių kalėdinio laikotarpio pasakojimų.
Filmo istorija sukasi aplink lesbiečių porą Harper su Eibe, kurios nusprendžia praleisti Kalėdas pas Harper tėvus. Tik yra viena mažytė bėda – Harper tėvai nežino, kad jos yra pora, o tuo labiau, kad jų dukra – lesbietė. Atvažiavusios ir apsimetusios geriausiomis draugėmis, merginos jaučiasi visiškai kaip ne savo lėkštėje, o Harper noras įtikti savo tėvams priverčia Eibę pamatyti ją iš visai dar nematytos perspektyvos. Šis santykių išbandymas parodys, ar joms yra lemta būti kartu, ar visgi teks pasukti skirtingais keliais.
Man labai patinka filmai, kuriuose yra narpliojami žmonių santykiai, analizuojamos visokiausios gyvenimiškos situacijos ir aišku pateikiamos įvairios temos, kurios mums nėra svetimos. Tad šis kalėdinis filmas kaip tik ir tampa tokiu universaliu projektu, kuriame mes galime išvysti labai daug įdomių niuansų, susijusių su žmogiškumu.
Labiausiai čia sužavėjo tai, jog režisierė pabandė šiek tiek iš humoristinės pusės dėka visokiausių stereotipų pateikti mums tradicinį Kalėdų šventimą, bet iš kitos pusės – pristatyti labai rimtą ir aktualią problemą. Kalbu aš apie baimę atskleisti savo tikrąją prigimtį, nenorint sužeisti artimųjų įsitikinimų. Ir čia aišku viskas sukasi apie LGBT ir taip vadinamą „atsiskleidimą“ (angl. „coming out“).
Įdomiausia, kad nors filmas ir yra amerikietiškas, bet jis yra puikiai pritaikytas visam pasauliui būtent dėl šios temos. Ir jeigu JAV yra lengviau atsiskleisti dėl vyraujančios tolerancijos, tai tokioje šalyje kaip Lietuva, su tuo yra žymiai sunkiau, nes jaunų žmonių tėvai ar seneliai, kurie gyveno tamsiais sovietmečio laikais, to nesupras ir netgi išprašys savo atžalas iš namų, kad nedarytų gėdos giminei.
Be rimtos, ir kaip jau sakiau, labai aktualios temos, filmas kupinas ir humoristinių momentų bei šiltų akimirkų, kurios džiugina ir priverčia dar labiau laukti Kalėdų.
Personažai juostoje įdomūs, nors ir pateikti iš pakankamai stereotipinės pozicijos, bet dėl to nereikia sukti galvos, nes režisierė mums norėjo parodyti elementarios šeimos paveikslą. Ir su tuo ji susidorojo, nes tiek pagrindinė porelė Eibė su Harper, tiek pastarosios artimieji, puikiai atsiskleidė kaip asmenybės, kas pridavė juostai šarmo.
Iš techninių aspektų, filmas labai paprastas ir kuklus, todėl beveik visas veiksmas vyksta keliose patalpose. Bet to užteko, kad būtų galima pajausti kalėdinę dvasią dėka dekoracijų, muzikos ir herojų kostiumų. Vaizdo montažas pagirtinas, o kameros darbas labai tvarkingas.
Mano didžiuliai nuostabai, Kristen Stewart manęs čia visiškai nesuerzino savo pasirodymu. Ji net ir vaidino neblogai. Tą patį galima pasakyti apie talentingą Mackenzie Davis, kuri irgi puikiai įkūnijo savo vaidinamą personažą. Filme pasirodė dar aibė puikių aktorių kaip Mary Steenburger, Victoras Garberis ir Alison Brie.
Filmas „Laimingiausias laikas“ – tai pamokanti, žaisminga, gili ir be galo nuoširdžiai papasakota kalėdinė istorija apie žmogaus prigimties atsiskleidimą bei vertybes, kuriomis kiekvienas iš mūsų turi vadovautis norint būti laimingam.