Žinomas iš ganėtinai prastos karinės dramos „Pirmas po Dievo“ (angl. „The First After God“) ir paviršutiniško nuotykių filmo „Anomalija“ (angl. „Anomalia“), rusų režisierius Vasilijus Čiginskis 2019 metais po maždaug keturių metų produkcijos pagaliau pristatė tikrais faktais paremtą dramą „Levas Jašinas. Mano svajonių vartininkas“ (angl. „Lev Yashin. The Dream Goalkeeper“), kurios laukė ištikimi futbolo gerbėjai.
Juostos istorija pasakoja apie antrąjį klubo „Dinamo“ vartininką Levą Jašiną, kuris vieną dieną gauną progą tapti pagrindinės komandos sudėties nariu. Negailėdamas savęs, jis kartu su savo komanda įrodė, jog jiems neprilygsta niekas. Net ir pačios geriausios pasaulio komandos. Tad visai netrukus apie jo pasiekimus bus kuriamos legendos, o jis pats nusipelnys geriausio visų laikų vartininko titulo.
Paskutiniais mano matytas vaidybinis filmais apie futbolą buvo 2016 metais pasirodžiusi biografinė drama „Pele. Legendos gimimas“ (angl. „Pele: Birth of a Legend“), kuri padarė visai neblogą įspūdį bei leido pakankamai neblogai susipažinti su vis dar gyva brazilų futbolo legenda ir 2018 metų rusų juosta „Treneris“ (angl. „Coach“). Ir jeigu pirmasis filmas atrodė tikrai solidžiai, tai pastarasis buvo iki galo neišdirbtas, nors ir pakankamai žiūroviškas. Todėl labai abejojau, ar ši nauja juosta, kuri buvo skirta pagerbti legendinį Levą Jašiną, bus verta dėmesio. Nes, kaip mes visi žinome, rusai savo filmuose apie šlovingus Tarybų Sąjungos laikus mėgsta sutirštinti spalvas.
Bet, kaip nekeista, šis filmas beveik negali pasigirti jokia aršiai atrodančia propaganda, kaip dažnai būna su rusiškomis dramomis apie sportą. Yra vienintelė scena, kuri galbūt gali sukelti abejones kol nesužinai visos tiesos apie šį įvykį. Bet po peržiūros pasidomėjau tuo įvykiu ir, pasirodo, jis toks ir buvo, kokį mums filme pristatė kūrėjai. Kalbu apie vakarėlį po dvikovos su Jugoslavijos rinktine Europos futbolo čempionato finale. Visur kitur – tai filmas apie asmenybę, kuri yra įrašyta į pasaulinio futbolo istoriją, todėl jokios šlovės praeičiai čia nesimato. Nebent, rusai gali su nostalgija žiūrėti į tuos laikus, kai jie turėjo tokį vartininką, nes dabartinė jų rinktinė – tai kreivakojai klounai, iš kurių juokiasi visa šalis.
Pats Levo Jašino portretas pateiktas mums santūriai ir iš labai paprastos perspektyvos, dėl ko kai kuriais momentais trūko tokio vidinio konflikto, galinčio dar labiau sustiprinti peržiūrą ir sutapatinti šią futbolo legendą su mumis. Bet, yra kaip yra. Užtat pateikti faktai ir asmeninio gyvenimo niuansai iš kelių įdomesnių perspektyvų filme pasirodė gerai suderinti, dėl ko drama neužsitęsia, o pati siužetinė linija gavosi gyva. Bent jau man paskutinės penkiolika minučių sukėlė labai daug emocijų stebint futbolininką, kuris įrodo, koks geras žaidėjas jis yra. Dar čia turime kelis papildomus veikėjus, kurių funkcijomis tapo papildyti Levo Jašino istoriją ir parodyti mums jį ne tik kaip sportininką, bet ir kaip žmogų.
Kalbant apie futbolą, tai jo filme yra, bet gal ne tiek daug, kaip to norėtųsi. Suprantama, kad trūko biudžeto ir sukurti kietai atrodančius epizodus buvo išties sunku. Bet tai, kas čia mums buvo pateikta, yra tikrai pagirtina.
Vizualiai juosta atrodo ir moderniai, ir šiek tiek senoviškai, dėl ko yra sukuriama tokia retro atmosfera. Labiausiai į akis krenta specialieji efektai, jeigu atsižvelgsime į tuos momentus, kuriuose mums pristato stadionus ir tribūnas. Visur kitur – dekoracijos, šukuosenos, grimas, kostiumai gana gerai atspindėjo rodomą laikotarpį ir suteikė įtikinamą bendrą rezultatą. Muzika, beje, irgi.
Filmo treileris:
Malonu ir tai, jog filme nelabai daug žymių aktorių, o tie, kuriuos mums teko daug kartų matyt ekrane, nesipainioja po kojomis. Tokiais kino veteranais įvardyčiau Aleksejų Guskovą, Aleksejų Kravčenką, Vitalijų Chaevą, Aleksandrą Samoilenko ir Janą Capniką. Pagrindinį vaidmenį filme atliko niekam per daug nežinomas Aleksandras Fokinas, kuris mano nuomone ganėtinai neblogai įkūnijo futbolo legendą. Taip pat pagirčiau Levo Jašino žmoną suvaidinusią Juliją Chlyniną.
Apibendrinant – malonus ir tikrai geras emocijas sukeliantis biografinis filmas apie Levą Jašiną bei jo dominavimą 1950 – 1970 m. futbolo aikštelėse. Bet, jeigu tikitės labai rimtos ir daug dramatizmo turinčios dramos, čia, deja, jos negausite. Visgi filmas skirtas futbolo legendos pagerbimui.