Štai ir išaušo ta diena, kai „NETFLIX“ platformoje pasirodė vienas laukiamiausių šių metų filmų – po šešerių metų prie kino režisūros sugrįžusio režisieriaus Davido Fincherio naujas hitas „Mankas“ (angl. „Mank“), kuris kitais metais kovos dėl JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimų.
Filmo istorija sukasi aplink ekscentrišką, labai genialų bei su alkoholizmu kovojantį Holivudo scenaristą ir kino kritiką Hermaną Mankievičių. Vieną dieną jam yra duodama užduotis parašyti scenarijų filmui, kuriam ateityje bus suteiktas geriausio visų laikų filmo statusas. Ir to filmo pavadinimas – „Pilietis Keinas“.
Žinau, kad iš Davido Fincherio buvo tikimasi kokio trilerio ar detektyvo, tačiau jis jau mums padovanojo „Proto medžiotoją“ (angl. „Mindhunter“), todėl visai normalu, jog režisierius norėjo pasinerti į kitokį žanrą. Ir tuo žanru tapo biografinė drama apie žmogų, be kurio mes niekada neišvystume „Piliečio Keino“ (angl. „Citizen Kane“) tokiame pavidale, kokiame jis pasirodė 1941 metais.
Prieš dešimt metų Davidas Fincheris pamalonino mus su panašaus pobūdžio drama „Socialinis tinklapis“ (angl. „The Social Network“), kuri pretendavo į visus įmanomus prestižinius JAV apdovanojimus, bet jai nepasisekė, nes horizonte pasirodė Tomas Hooperis su savo „Karaliaus kalba“ (angl. „The King‘s Speech“). Tad dabar, manau, kad jis su „Manku“ turi didelius šansus triumfuoti tiek 2021 metų „Oskaruose“, tiek ir kituose apdovanojimuose, nes juosta – BOMBA!
Filmas yra unikalus tuo, jog jis pateiktas panašiu stiliumi kaip ir 1941 metų kino šedevras, kurio sukūrimo užkulisiai čia ir yra rodomi. Mes pasineriame į Auksinio Holivudo amžiaus laikotarpį ir pamatome, kaip gąsdinančiai ir tuo pačiu žaviai atrodė tuometinė industrija su visais įmanomais jos pliusais ir minusais. Pamatome, kaip ten dirba žmonės ir kokius tikslus jie turi, norėdami įsitvirtinti šioje sudėtingoje srityje. Ir kas svarbiausia – mes matome problemas, kurios buvo kilusios savo laikais dėl „Piliečio Keino“ pasirodymo kino ekranuose. Galėčiau čia išsiplėsti, bet nenoriu Jums gadinti peržiūros, todėl apsiribosiu tik tuo, ką pasakiau.
Tačiau pats didžiausias dėmesys šioje juostoje, aišku, yra skiriamas Hermanui Mankievičiui, kurio gyvenimas, kova su savimi ir kūrybinė laisvė leido pamatyti jį iš labai žmogiškos ir pakankamai jautrios perspektyvos. Tai labai puikiai įgyvendintas ir tuo pačiu žiūrovams pristatytas biografinis portretas be jokių pagražinimų, todėl jis yra toks tikras ir toks mums visiems artimas.
Atmetus gerai parašytą scenarijų ir solidžią Davido Fincherio režisūrą, filmas siūlo mums dar ir be galo kokybišką išorę. Juodai baltas filmo variantas, tai dar ne visi privalumai. Visgi bendras produkcijos dizainas šiam filmui buvo labai svarbus, todėl mes ne tik pasineriame į klasikinio kino rėmus, bet ir gauname puikiai įgyvendintą visumą, į kurią įeina dekoracijos, grimas, šukuosenos, kostiumai. Jau aš nekalbu apie nuostabų kameros darbą ir nepriekaištingą vaizdo montažą, kurie irgi prisidėjo prie juostos solidumo.
Manau, kad su šiuo vaidmeniu aktorius Gary’is Oldmanas pretenduos į savo antrąjį „Oskarą“. Pirmąjį jis gavo už karinę dramą „Tamsiausia valanda“ (angl. „The Darkest Hour“). Tiesiog stulbinanti aktoriaus vaidyba ir jo pasinėrimas į vaidmenį. Bravo, bravo ir dar kartą BRAVO!
Jam į pagalbą atėjo Amanda Seyfried, Lily Collins, Tomas Peplhrey’is, Charlesas Dance’as ir kt. Jų vaidyba irgi buvo verta dėmesio, bet po tokio šou, kurį padarė Gary’is Oldmanas, visi kiti aktoriai jo fone tiesiog išbluko.
Tad „Mankas“ – geriausias 2020 metų filmas, kuris stebina viskuo – kino technika, scenarijumi, aktoriais, techniniais aspektais ir, aišku, savo forma, kuri nėra būdinga šiuolaikiniam kinui. Linkiu jam kuo daugiau „Oskarų“ ir, žinoma, pasirodymo Blu-Ray formatu, nes labai noriu šio filmo savo kolekcijoje.