Mados guru, kurio darbus galime matyti daugelyje žymių šių dienų filmų kaip „007: Operacija Skyfall“ (angl. „007: Skyfall“) ar „Kingsman: slaptoji tarnyba“ (angl. „Kingsman: The Secret Service“), ir išskirtinio skonio puoselėtojas, rūbų dizaineris Tomas Fordas praėjus septyneriems metams nuo savo režisūrinio debiuto su įstabia ir subtilia juosta „Vienišas vyras“ (angl. „A Single Man“), 2016 metais pristatė antrąjį, ne ką mažiau intriguojantį ir stilingą filmą apie tamsų aukštuomenės gyvenimą svajonių mieste Los Andžele pavadinimu „Naktiniai gyvuliai“ (angl. „Nocturnal Animals“).
Filmo istorija sukasi aplink sėkmingai Los Andžele gyvenančią Siuzan, kurios buvęs vyras Edvardas netikėtai atsiunčia jai savo naująjį romaną. Tikėdamasis vėl su ja susitikti, jis paprašo buvusios žmonos perskaityti atsiųstą kūrinį. Tačiau, vos tik atvertus pirmus knygos puslapius, Siuzan akimirksniu atsiduria praeityje, nuo kurios tiesiog neįmanoma pabėgti.
Ši Tomo Fordo režisuota juosta yra visiškai kitokia nei jo pirmasis darbas „Vienišas vyras“. Tai nebe drama, o gerai apgalvotas trileris, kuriame apčiuopiami visi svarbūs šeimyninio gyvenimo akcentai. Juostoje galima pamatyti itin gerai į siužetinę liniją įterptas meilės, neištikimybės, vienatvės ir neapykantos sąvokas, kurios priveda prie netikėčiausių žmonių poelgių.
Visgi daug kas priklauso nuo gyvenimo situacijų, į kurias mes patenkame, todėl kiekvienas mūsų žingnis privalo būti gerai apgalvotas, kad vėliau neprivestų prie rimtų pasekmių. Tą režisierius filme labai dažnai pabrėžia parodydamas spąstus, į kuriuos patenka šios juostos herojai.
Ir kaip tik herojai tampa šios juostos pagrindiniu varikliu bei svarbiausiu režisieriaus koziriu sukuriant labai natūraliai išvystomą intrigą, kuri pasakojimui priduoda žiupsnelį reikiamos įtampos, kad peržiūra būtų dar efektingesnė.
Herojų santykių aiškinimasis primena tai, ką galime matyti beveik kiekvienoje šeimoje. Labai retas žmogus sugeba pripažinti savo padarytas klaidas, nes lengviau apkaltinti mus supančius žmones, užmerkus akis į tai, kokie neidealūs esame mes. Taip vyksta ir pagrindinės šio pasakojimo herojės Siuzan namuose.
Be Siuzan, nemažai ekraninio laiko gauna vyrai, kurie ją supa. Ir šičia nesinori nieko atskleisti, nes filmo peržiūra tada praras prasmę ir visą intrigą. Galima tik pasakyti, jog kiekvienas vyriškos lyties personažas puikiai akomponuoja psichologiniam Siuzan portretui ir leidžia jai palaipsniui atsiskleisti, kad galiausiai išvystume tikrąjį jos veidą. Bet kas svarbiausia, nė vienas vyriškas personažas nenusileidžia pagrindinei herojai, todėl kiekvienas iš jų sukuria įdomaus veikėjo portretą.
Žinoma, be gerai parašyto scenarijaus, labiausiai į akis krenta ir pati filmo išorė. Tai išties stilingą aplinką turintis pasakojimas, kuriame skoningai aprengti ir pagrindiniai juostos herojai. Kameros darbas – dar vienas rimtas režisieriaus laimėjimas. Kodėl režisieriaus? Nes Tomas Fordas visą pagalbinį kolektyvą rinko pats asmeniškai, todėl nenuostabu, jog jo pasirinkimu tapo dviems Oskarams nominuotas Seamusas McGarvey, kuris tais pačiais 2016 metais metais mus džiugino savo darbu kitame trileryje „Sąskaitininkas“ (angl. „The Accountant“). Operatoriui puikiai pavyko pateikti naktinį Los Andželo grožį, kaip ir apčiuopti įdomiausius kadrus smurto kupinose scenose, priduodančiose sodrumo bendram pasakojimo modeliui. Filmo garso takelis taip pat puikiai suderintas su rodomais vaizdais. Tai ne tipinė trileriams būdinga muzika. Vaizdo montažas irgi gerai sudėlioja siužetinės linijos eigą. Intriga išlieka iki pat juostos galo, kas sukelia nuostabą ir peržiūros malonumą.
Filmo treileris:
Be abejo, jeigu jau prie filmo dirba tikri profesionalai, tai akivaizdu, jog pagrindiniuose vaidmenyse išvysime ir visą talentingiausių aktorių būrį. Pagrindiniame vaidmenyje atsiduria jau šešiems Oskarams nominuota aktorė Amy Adams. Šioje juostoje aktorė įkūnijo Siuzan, kuri ne tik spindėjo savo išoriniu grožiu, bet ir sugebėjo visos juostos metu puikiai atsiskleisti. Įtikinama ir labai įsimintina aktorės vaidyba, kuria galima grožėtis viso filmo metu. Antraplaniuose vaidmenyse pasirodo ne ką mažiau talentingi vyrai. Pirmiausia – Jake‘as Gyllenhaalas, kurio pasirodymas bet kokiame projekte garantuoja gerą filmo kokybę. Antra – solidžiai pasirodo ir charizmatiškasis Michaelas Shannonas, atlikęs Bobio vaidmenį bei Aaronas Tayloras-Johnsonas, kuris kol kas suvaidino savo geriausią karjeroje vaidmenį.
Visumoje – tai pats stilingiausias 2016 metais kino ekranuose pasirodęs filmas, kuris tapo dar vienu triumfu Tomo Fordo, kaip režisieriaus, karjeroje. Tad jeigu Jums patinka protingi ir užsukto siužeto trileriai, šis filmas kaip tik Jums.