Yra filmai, kurių nelauki ir net nieko apie juos nežinai, tačiau kartais per visišką atsitiktinumą ant jų užtaikai. Man taip buvo su 2019 metų prancūzų detektyvinio pobūdžio trileriu „Vertėjai“ (angl. „The Translators“), už kurį atsakingas yra mano labai mėgstamo 2012 metų filmo „Populiari mergina“ (angl. „Populaire“) režisierius Regis Roinsardas.
Filmo istorija rutuliojasi viename bunkeryje, į kurį yra pakviečiami profesionalūs vertėjai iš įvairių šalių. Jiems patikėta svarbi užduotis – per tam tikrą laiką išversti žymiosios knygų serijos „Dedalis“ naująją dalį. Tačiau jie net nenutuokia, jog visas šis darbas, tai tik priedanga tam, kad vienas žmogus galėtų įgyvendinti savo kruopščiai suplanuotą kerštą.
Kaip jau minėjau, filmą pasižiūrėjau labai atsitiktinai. Jį pastebėjau lenkų filmų/muzikos/knygų/žaidimų/žaislų internetinėje parduotuvėje „Empik“ ir kažkaip nusprendžiau užsisakyti, nes ir režisierius kėlė simpatiją, o ir pati istorija man pasirodė ganėtinai patraukli. Todėl iš karto sakau, jeigu norėsite pasižiūrėti šia juostą namie, nežinau kokioje platformoje ją bus galima rasti.
Didžiausiu pliusu čia tampa detektyvinis pamatas, kuris nuteikia žiūrovą pakankamai gudriai apgalvotam pasakojimui. Bent jau taip yra pačioje pradžioje, kuri išties daug žada. Tiesa, kai kurie elementai pirmoje filmo pusėje kažkiek chaotiškai dėliojasi. Tai aišku gali nervinti, nes dingsta struktūra ir vientisas pasakojimo modelis, bet kita vertus, taip yra daroma tik dėl vieno – kad mes būtume suklaidinti ir negalėtume nuspėti kaip gi pasibaigs ši istorija ir kokia yra viso to, kas čia vyksta, priežastis.
Antroje filmo dalyje ryškėja keli niuansai, kurie ganėtinai logiškai paaiškina kai kuriuos įvykius, leidusius su nerimu stebėti visą šią nepalankiai kai kuriems personažams besiklostančią istoriją. Be to, pats finalas irgi sukelia malonumą, nes atvirai nelabai ir tikiesi, kad būtent taip pasisuks siužetas.
Kalbant apie filmo veikėjus, tai, deja, vos tik keli atsiskleidė kaip asmenybės. Aišku, daugelis personažų buvo tik tam, kas būtų galima sukurti intrigą, bet, deja, pernelyg sausai ir neįdomiai jie buvo pateikti. Gaila, negaliu atskleisti, kuriems veikėjams buvo duotas didesnis ekraninis laikas, nes tada tektų išpasakoti pačią intrigą, kuri ir sukosi aplink juos. Bet būtent jie ir leido pasimėgauti tuo šou, dėl kurio bunkeryje ir susirinko vertėjai.
Vizualiai, filmas atrodo neblogai. Na, žinot kaip atrodo tie visi standartiniai, šiek tiek niūrumo turintys trileriai, kurių veiksmas vyksta beveik vienoje patalpoje. Tai čia niekas neišradinėjo dviračio. Turime nemažai dekoracijų, herojų kostiumai ir šukuosenos atspindi kiekvieno iš personažų asmenybę, o muzika ir kameros darbas kartais kelia neblogą įtampą. Ypač, jeigu kalbėsime apie finalines dešimt minučių, kurios buvo stipriausiu filmo momentu.
Filmo treileris:
Aktorių filme labai daug, bet ne visi jie gavo pasireikšti, o gaila, nes čia turime tokius žinomus ekrano veidus kaip Olga Kurylenko, Ericas Angstromas, Riccardo Scamarcio, Eduardo Noriega, Alexas Lawtheras, Maria Leite ir kiti. Priekaištų vaidybai neturiu, bet šiek tiek nesmagu, kad jų talentų režisierius maksimaliai neišnaudojo.
Visumoje – pagirtinas, įtraukiantis bei nenuobodžiai pristatytas pasakojimas, kuris tam tikrais momentais nors ir atrodo sunkiai suprantamas dėl chaotiškų elementų, tačiau užtat suteikiantis neblogą pramogą.