Vienas laukiamiausių „Kino pavasario“ filmų – režisieriaus Taika Waititi nuotykių komedija „Laukinių žmonių medžioklė“. Genialiai ironiška istorija žiūrovą nukelia į Naująją Zelandiją, pasaulio kampelį, žinomą dėl savo pasakiško grožio gamtos. Pirmą kartą viešai juosta parodyta per Sundance kino festivalį 2016-ųjų metų sausį.
Filmas pasakoja apie trylikamečio berniuko Ricky (akt. Julian Dennison) ir jį įsivaikinusio vyro vardu Hec (akt. Sam Neill) nuotykius laukinėje Naujosios Zelandijos gamtoje. Našlaitis Ricky – sunkaus charakterio vaikas, jis nepaklusnus, vagia, spaudosi, bėga iš namų, mėto akmenis, spardosi, niokoja svetimą turtą, degina, dykinėja, terlioja sienas bei kitaip maištauja prieš sistemą. Fermeriai Bella (akt. Rima Te Wiata) ir Hec, priėmę į savo jaukius namus, rūpinasi berniuku, jį globoja, rodo nuoširdžią meilę ir galiausiai vaikas tampa linksmu, nuoširdžiu individu, nutolusiu nuo savo buvusių ydų bei žalingų ypročių. Tačiau, įvykus nelaimei, neišvengiamybė pasiveja Ricky, kuriam gresia nauja šeima bei pokyčiai, berniukui sukeliantys stingdančios baimės bei sumaišties agoniją. Pasirinkimo akivaizdoje, Hec ir Ricky leidžiasi į laukinį nuotykį, kuris ne tik sustiprins tarpusavio ryšį, bet ir pateiks daugybę išbandymų, sustvirtinsiančių tiek asmenybę, tiek fizinę būklę.
Kino filmo “Hunt for the Wilderpeople” kadras
Juostos unikalumas kyla iš kasdieniškų, tačiau genialiai išvystytų dialogų, idėjinių sprendimų, intelektualaus satyriško humoro elementų. Nuostabu, kaip režisierius sugebėjo dviejų visiškai skirtingų personažų portretus susieti lojalumo, draugystės, šeimos saitais ir istoriją paversti ne tik pamokančiu pasakojimu apie svarbiausias vertybes, bet ir sužadinti subtilaus juoko, nekantrumo emocijas, vidinės laisvės pojūtį. Krupščiai atrinktų aktorių dėka žiūrovui leidžiama klaidžioti spalvingais paauglio minčių labirintais, stebėtis jo mąstymo logika, drąsa, ryžtu, vaizduote, kuri ne užgožia realybę, o ją dar labiau paaštrina, suteikia būties prasmingumą.
Kino filmo “Hunt for the Wilderpeople” kadras
Ribotų galimybių apsupty vaikas, pasitelkdamas naivių troškimų galia, geba daugiau, nei gyvenimu nusivylęs, pavargęs vyras, kuriam teisingumas svarbiau už nuotykius ar malonumus. Tačiau susidūrus dviem priešingom jėgom, susikuria savotiškas rezultatas. Berniukas, paveiktas brandos bei meilės pripildyto vyro asmenybės, tampa pavyzdingu vaiku, kovojančiu ne tik dėl savo, bet ir dėl savo globėjo gerovės, besistengiančiu elgtis teisingai artimojo atžvilgiu, nekovoti prieš jam norinčius padėti žmones. Tuo tarpu Hec, paveiktas paauglio energingumo, optimizmo bei išradingumo, tampa mažiau užsisklendusiu savyje individu, nebebijančiu atskleisti savo jausmus bei emocijas, besirūpinančiu berniuku ir nesiskundžiančiu dėl jam tekusios lemties. Šių žmonių draugystė – džiaugsmo bei kančių šaltinis, vienijantis tapti geresniais, labiau patyrusiais bei nuoširdesniais asmenimis, nebijančiais paklysti tankmėse ar emocinės glūdumose.
Kino filmo “Hunt for the Wilderpeople” kadras
„Laukinių žmonių medžioklė“ spinduliuoja materializmo atsisakymo idėja, neakivaizdžiai siūloma ne turėti daugiau, o patirti daugiau. Žiūrovą stebina faktas, jog senyvas vyriškis ir jaunas paauglys gali mėnesių mėnesius išgyventi laukinėje gamtoje ir siūlo paradigmą, jog materializmas nėra toks reikalingas ir nenuginčijamas, kaip tiki daugelis XXI-ojo amžiaus žmonių. Išmonė, kaip teigiama filme, yra mūsų viduje ir skatina dirbti ne sunkiai, o protingai. Naudojantis turimais resursais išgauti kuo daugiau naudos ir mąstyti apie tai, ką darai, o ne mechaniškai atlikti refleksiškai išmoktus veiksmus. Šiuolaikinio pasaulio tragizmas slypi neišmanyme ir bereikalingame išteklių švaistyme, kurį puikiai atspindi Paula (akt. Rachel House), vaikų priežiūros pareigūnė, kuri, pasitelkdama absurdiškai didžiulius kariuomenės bei policijos ginkluotuosius būrius, ilgus mėnesius koncentravosi į vaiko ir jo globėjo paiešką vien dėl to, kad pateisintų savo vardą bei patenkintų savo ego. Režisierius šaiposi iš žmogiškųjų ydų ir bando įrodyti, jog geraširdiškumas ir draugystė geba daug daugiau, nei savanaudiškumas ar savo poreikių tenkinimas.
Kino filmo “Hunt for the Wilderpeople” kadras
Režisierius Taika Waititi, laviruodamas tarp farso ir tragedijos, sukuria ypatingą šilumos bei empatijos jausmą, pasąmonėje suvokiamą kaip ryšį tarp realybės ir siurrealizmo elementų. Subtilus pasakojimo tonas, ryškių išsiskiriančių charakterių personažai bei absurdo pėdsakai žiūrovą atitolina nuo jo yprasto gyvenimo ritmo, tačiau tuo pačiu metu sutelkdamas jį į abstrakčią istorijos idėją, suvokiamą labiau ne racionalaus mąstymo metu, o pojūčių pagalba. Veiksmo padalinimas į skyrius sukuria dar didesnį įspūdį, jog rodoma ne realaus gyvenimo imitacija, o žavus reginys, meniškai išpildytas ir vidumi išjaustas. Lyg Ricky, jau suaugęs ir subrendęs, pasakotų seniai patirtą nuotykį, meniškai apjungtą ir humoristiškai nugludintą nuotykinį epą. Tarsi įvykusį, bet nežinia kaip.
Taigi, filmas „Laukinių žmonių medžioklė“ – subtilios satyros ir šeimyninės dramos elementų turintis kūrinys, genialiai išjaustas ir dar genialiau išpildytas. Viena geriausių 2016-ųjų metų komedijų, kurią verta pamatyti bent kartą gyvenime.