Naujausias kino kompanijos „Disney“ kūrinys „Šang-Či ir dešimties žiedų legenda“ (Shang-Chi and the Legend of the Ten Rings) yra pirmas „Marvel Studios“ tarpkultūrinis JAV-Kinijos superherojų filmas.

Filmas paremtas „Marvel“ komiksais tuo pačiu pavadinimu ir pasakoja apie Šang-Či (Simu Liu), kovojantį prieš tironišką tėvo Ksu Venvu (Tony Leung) valią. Šang-Či palieka savo patogų gyvenimą San Franciske ir persikelia į šeimos namus Kinijoje, kur pradeda superherojaus kelionę, kad išgelbėtų savo šeimą ir pasaulį.

Kritikai filmą įvertino, kaip reikšmingą įvykį azijiečių ir Amerikos azijiečių pristatyme Holivude. Juosta šlovės susilaukė dėl stipriai įtraukiančių Kinijos kultūros elementų ir nejuntamai įtrauktų dialogų mandarinų kalba.

Anot skelbiamų bilietų kasų pardavimų, „Šang-Či“ jau uždirbo milijonus. Per pirmą premjerinį savaitgalį JAV, filmas susilaukė 94 mln. dol. pajamų. Pasirodžius pasaulinėje rinkoje, filmas jau buvo uždirbęs tiek, kiek kainavo jį pastatyti. Sėkmę įtakojo ir tai, kad tokiuose miestuose, kaip Honkongas, filmo premjeroje sudalyvavo gausybė žiūrovų ir netgi pagerino didžiausios rugsėjo savaitgalio premjeros rekordą.

Nepaisant to, kad tarp puikiai žinomų aktorių Kinijoje vaidina ir Tony Leung bei Michelle Yeoh, vaidinusi filme „Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas“ (Crouching Tiger, Hidden Dragon, 2001), žiūrovai Kinijoje šios juostos gali taip ir nepamatyti, kadangi kinų cenzoriai ją dar turi patvirtinti ir numatyti premjeros datą Kinijoje.

Disney“ ir Kinijos valstybinio kino reguliuotojai neatskleidžia ar filmas Kinijoje bus rodomas.

Jei „Šang-Či“ nebūtų rodomas Kinijos kino teatruose, tai „Disney“ kainuotų milijonus dolerių, jei ne daugiau, sakė Pietų Kalifornijos universiteto, Kinijos politikos ir kino profesorius Stenlis Rosenas. Jis minėjo, kad „Disney“ filmą sukūrė tikėdamiesi, jog jis bus parodytas Kinijoje ir, kad filmo kūrėjai labai stengėsi užtikrinti, jog jis neįžeis Kinijos kultūros ir praeis cenzūros patikrinimą.

Nepaisant to, nuo pat „Šang-Či“ pasirodymo, Kinijoje kilo aršios diskusijos pagrinde todėl, kad komiksuose, kuriais paremtas filmas, įžvelgiamas rasizmas. Kol kas panašu, kad gali nepakakti nuo originalių komiksų nutolusio filmo siužeto, kuris susilaukė daugybės kinų žiūrovų ir kritikų užsienyje pagyrų užsienyje, kad filmas praeitų reguliatorių patikrinimą, o tai sufleruoja, kad Kinijos filmų reguliatoriai vis kritiškiau žiūri į Holivude sukurtus filmus, kurie vaizduoja jų šalį.

Šang-Či“ kilmė

Šang-Či“ paremtas 1972 m. „Marvel“ publikuota komiksų serija.

Originalioje istorijoje protagonistas Šang-Či buvo piktojo personažo Fu Manču, kurį 1913 m. sukūrė anglų rašytojas Saksas Romeris, sūnus. Fu Manču išpopuliarino prieš azijiečius nukreiptus stereotipus ir tapo rasistinės „geltonųjų pavojaus“ baimės simboliu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tokia baimė buvo pagrįsta Azijos iškilimu, kuris manyta, sukeltų egzistencinę grėsmę Vakarams.   

Disney“ filme, Fu Manču buvo pakeistas Leungo personažu Ksu, paremtu „Marvel“ komiksų personažu Mandarinu. Nepaisant to, dar prieš filmo pasirodymą, valdžiai pavaldi žiniasklaida Kinijoje apkaltino filmo kūrėjus bandymu užglaistyti rasistinę istorijos kilmę.

Nors vardai buvo pakeisti, visi žino, kad jie yra vienas ir tas pats personažas“, – 2019 m. rašė valdžiai pavaldus bulvarinis laikraštis „Global Times“. Žinomos kinų socialinės medijos paskyros, įskaitant vieną susijusią su Komunistų jaunimo lyga, panašiai pasmerkė filmą soc. tinkle „Weibo“, kai tik apie jį buvo paskelbta. Tačiau pastaruoju metu, atsirado „Weibo“ vartotojų, gyvenančių ne Kinijos ribose, kurie ragino žmones nesmerkti filmo, kol jie dar jo nepamatė.

Rugpjūtį Los Andžele įvykusios premjeros vakarą, „Marvel“ prezidentas Kevinas Feidžas, geriausiam Kinijos kino kritikui Reimondui Zhou pasakė, kad Leungo personažas niekuo nesusijęs su Fu Manču.

Akivaizdu, Fu Manču šiame filme nėra, jis nėra ir Šang-Či tėvas, ir netgi ne „Marvel“ personažas, jo nebuvo dešimtmečius“, – sakė K. Feidžas.

Soc. tinkle „Weibo“, R. Zhou rašė, jog K. Feidžo atsakymas buvo suprantamas ir aiškus, tačiau kiti kinų vartotojai sukritikavo K. Feidžo komentarus, teigdami, kad jie tiesiog buvo paskutinis bandymas padidinti pardavimus Kinijoje.

Panašu, kad K. Feidžo pasiaiškinimas nenuramino ir Kinijos cenzorių.

Šiuo metu nemanau, kad filmas bus patvirtintas“, – sakė S. Rosenas. „Nėra jokios realios naudos [Kinijai patvirtintus filmą] išskyrus tai, kad „Marvel“ gerbėjai jį pamatytų… Manau, kad parodžius originalią „Šang-Či“ istoriją, Kinijoje būtų tiek pat nacionalistų, kurie klaustų, kodėl norima patvirtinti šį filmą“.

Pekine gyvenantis kino prodiuseris Shan Dongbing į šią situaciją žvelgia optimistiškiau ir sako, kad, greičiausiai, reguliatoriai teigiamai įvertins „Disney“ filmų kūrėjų pastangas gerbti Kinijos kultūrą, įskaitant ir poelgį pašalinti Fu Manču iš scenarijaus. Tokiu atveju, vis dar yra vilčių, jog filmas bus patvirtintas.

Pozityvus Honkongo atsakymas taip pat stipriai padeda kino kontorai ir atsakingiems asmenims nuspręsti, ar jie gali leisti rodyti filmą Kinijoje“, – sakė S. Dongbing.

Holivudas ir Kinija

Svarstymas ar patvirtinti „Šang-Či“ yra tarsi ženklas, kad kinų reguliuotojai kur kas atidžiau žiūri į Holivudo filmus, ypač tuos, kurie turi bet kokių asociacijų su jų šalimi.

Šių metų lapkritį pasirodys „Marvel Studios“ filmas „Amžinieji“ (Eternals, 2021). Ši superherojų juosta neturi tiesioginių ryšių su Kinija, tačiau jos režisierė Chloe Zhao, kurios šių metų „Oskarų“ kalba Kinijoje buvo cenzūruota po to, kai Kinijos žiniasklaida sukritikavo jos 2013 m. pasakytus nepalankius komentarus apie vaikystę Kinijoje. Kaip ir su „Šang-Či“, taip ir su filmu „Amžinieji“ Kinija dar nenustatė premjeros datos.

Režisierė Chloe Zhao EPA-ELTA nuotr.

Anot šaltinių šioje industrijoje, santykiai tarp Kinijos ir Holivudo prastėjo ir gerėjo dešimtmečiais. Kartais galiodavo griežtesni reikalavimai, kartais kur kas mažesni.

Panašu, kad šiuo metu tas prastesnis laikotarpis.

Kiekvieną užsienyje pastatytą filmą, kurį norima rodyti Kinijoje, privalo patvirtinti Kinų komunistų partijos Visuomenės departamentas, dar žinomas kaip vyriausybės propagandos dalis, kur patvirtinami ir Kinijos kino teatruose leidžiama rodyti daugiausia 34 užsienietiški filmai per metus.

Pastaruoju metu Kinijos vyriausybė neįvedė naujų taisyklių užsienyje kurtų filmų, tačiau keletas naujų Pekine įsigaliojusių apribojimų kultūriniams produktams galieti paliesti ir kino industriją. Pastaraisiais mėnesiais, Pekinas nubaudė keletą įžymybių dėl mokesčių slėpimo ir ėmėsi reguliuoti „chaotišką“ įžymybių gerbėjų klubų veiklą Kinijoje.

Praėjusios savaitės viename didžiausių Kinijos vyriausybei priklausančių laikraščių „People‘s Daily“ numeryje, Kinijos kino asociacijos pirmininko pavaduotojas Zhang Hong pareiškė, kad Kinijos kino industrija turėtų kurti filmus panašesnius į prezidento Si Dzinpingo valstybės viziją.

S. Dongbing sako, kad Pekinas bando atskirti savo pramogų industriją nuo Holivudo modelio, kuris šlovina atskiras įžymybes ir skatina juos būti kitų pavyzdžiu. Tokie filmai, kaip „Šang-Či“ gali atsidurti nežinioje, bent jau tol, kol viskas taps aišku dėl reguliacijų.

Greičiausia, kad „Marvel“ taps kruopštaus nagrinėjimo objektu, kadangi filmo frančizė susijusi su gerbėjų kultūra, sako S. Dongbing. Nuo tada, kai 2008 m. kinuose pasirodė „Geležinis žmogus“ (Iron Man), „Marvel“ susikūrė milijonų atsidavusių gerbėjų ratą, ko pasekoje dabar Kinijos žiūrovai „Marvel“ atneša 12 proc. arba 2 mlrd. eurų visų pajamų.

Galiausiai, Kinija gali tapti išrankesnė, kuomet kalba pakrypsta apie užsienyje kurtų filmų patvirtinimą, kadangi jiems Holivudo taip nebereikia, kaip anksčiau.

Šiais metais daugiausiai uždirbusiu filmu tapo „Labas, mama“ (Hi, Mom) – jautri šeimos komedija, kuri nepaisant to, kad pagrinde pasirodė tik Kinijoje, pasauliniu mastu uždirbo daugiau nei tokie puikiai žinomi Holivudo filmai, kaip „Greiti ir įsiutę 9“ (Fast and Furious: The Fast Saga) ir „Godzila prieš Kongą“ (Godzilla vs. Kong).  Nuo pat pandemijos pradžios, Kinija įrodė esanti daugiausiai pajamų per bilietų kasas surenkanti valstybė. To priežastis paprasta – kino teatrai Kinijoje atsidarė greičiau nei Vakaruose.

Per pastaruosius keletą metų, Kinijos kino industrija tiek kiekybe, tiek kokybe šovė į viršų“, – sakė Toronto universiteto Kinijos kino ekspertas ir dėstytojas Džeimsas Makmahonas. „Galimybė, kad su Kinija susijęs užsienio filmas gali tapti pasauliniu hitu, šiai šaliai gali atrodyti nelabai patraukli, kadangi ji nori pasauliui parodyti, koks 21-ojo a. Kinijos kinas konkurencingas“.

Video rekomendacijos: