Kiek pastebėjau, žmonės dažnai prašo rekomendacijų dėl geresnių kriminalinių serialų apie mafiją, banditus ar gaujas, todėl dažniausiai pasiūlymai apsiriboja tokiais pavadinimais kaip „Sopranai: Mafijos kronika“ (angl. „The Sopranos“), „Blakė“ (angl. „The Wire“), „Naktinio miesto valdžia“ (angl. „Power“), „Sausas įstatymas: Mafijos gimimas“ (angl. „Boardwalk Empire“), „Birmingemo gauja“ (angl. „Peaky Blinders“) ar „Bręstantis blogis“ (angl. „Breaking Bad“). Ir itin retai tarp pasiūlymų atsiranda 2008 metais pradėtas rodyti pakankamai brutalus ir žiūroviškas kanalo „FX“ septynis sezonus turintis šou „Anarchijos vaikai“ (angl. „Sons of Anarchy“). Būtent jį ir noriu šįkart Jums rekomenduoti.
Serialo istorija sukasi aplink baikerių klubo „Anarchijos vaikai“ narius, kurie stengiasi visais įmanomas būdais užkirsti narkotikų platinimą jų gimtajame miestelyje, nors jų pačių pagrindiniu verslu yra nelegali ginklų prekyba. Tačiau ne visuomet jiems pavyksta išlaikyti taiką, nes yra tokių žmonių, kuriems baikeriai kelia labai didelę grėsmę, todėl bet kurią akimirką gali kilti negailestingas karas, kuriam nėra pasiruošęs jaunasis baikerių vadas Džeksas.
Šį serialą žiūrėjau dar kokiais 2015 metais, kai jau buvo pasirodę visi sezonai, tačiau visai neseniai gavęs dovaną – kolekcinį visų epizodų Blu-Ray rinkinį iš vienos draugės, nusprendžiau pakartoti peržiūrą ir tikrai nesigailiu, nes tai yra toks televizinis šou, kurį galima žiūrėti ne vieną ir ne du kartus. Kiekvieną kartą, ypač su amžiumi, ši istorija atsiskleidžia iš naujų perspektyvų, kas ir padaro jį pakankamai universaliu bei daugiasluoksniu projektu, kurio nė vienas sezonas neatrodo prastai.
Čia mes gauname kelis svarbius siužetinius sprendimus – baikerių kasdienybę bei jų tamsius darbelius, apie kuriuos itin daug pasakojama bei kartu rodoma, kaip ši organizacija veikia iš vidaus, šeimos dramą tarp esminių trijų personažų bei aišku pašalinius siužetinius vingius, susijusius su tam tikrais serialo pasakojimo metu daromais sprendimais, galinčiais pakenkti kiekvienam iš herojų. Ir tai yra puiku, nes ne vien mums tenka matyti, kaip kieti ir bekompromisiai barzdoti vyrukai ant motociklų sugeba šaudyti ir daužyti snukius, bet ir galima įsigilinti į jų pačių gyvenimus, jų praeitį ir netolimą ateitį, kuri nežada nieko gero.
Turime ir išties šaunius, labai charizmatiškus ir puikiai išdirbtus herojus, kurie tai kelia simpatijas, tai atgraso dėl savo veiksmų, bet visumoje, nei vienas iš jų neatrodo nuobodžiai ar paviršutiniškai, kas džiugina. Tikrai, gerai išdirbti veikėjai yra puikus šio serialo komponentas, dėl ko jis su kiekviena serija įtraukia vis labiau, nes nesunku susitapatinti su kai kiuriais iš personažų, kad galėtum sirgti už juos ir kartu jaudintis dėl jų likimų.
Veiksmo, susišaudymų, brutalių momentų, vulgarių scenų ir kitų N-16 cenzui būdingų epizodų seriale netrūksta, dėl ko peržiūra neprailgsta, o ir smagu, kad taip žiūrviškai čia viskas yra pateikta.
Iš techninių sprendimų, išskirčiau nuostabų garso takelį, kuris sukuria labai gerą atmosferą peržiūros metu, kaip ir kameros darbą, kurio dėka mes galima mėgautis gana atviromis ir efektingomis scenomis. Nepamirštame ir apie bendrą produkcijos dizainą, vaizdo ir garso montažą bei meninį apipavidalinimą ir gausime labai jau kokybišką vaizdą.
Po šio serialo, nors man ir labai patiko „Futbolo chuliganai“ (angl. „Green Street Hooligans“), Charlie‘is Hunnamas tapo mano labai mėgstamu aktoriumi, kurio filmų stengiuosi nepraleisti. Puikus įvaizdis ir ne ką prastesnė vaidyba. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie iš kultinio „Vedęs ir turi vaikų“ (angl. „Married with Children“) serialo mums visiems žinomą aktorę Katey Sagal, kurios vaidyba čia buvo įvertina prestižiniu „Auksiniu gaubliu“. Ronas Perlmanas, Markas Boone‘as jaunesnysis, Kimas Coatesas, Tommy‘is Flanaganas ir Theo Rossi irgi pasistengė iš peties sukurti labai įdomius ir itin charizmatiškus personažus.
Bendrai, serialas „Anarchijos vaikai“ yra puikiu laiko praleidimo įrankiu, kuris nepabosta ir iki pat finalo nežinai, kaip gi pasisuks pagrindinių serialo herojų likimas. O pabaiga tai… Na, kas nematė, tikrai liks nustebintas. Tad rekomenduoju ir gerų įspūdžių.