Kol kas šiuo metu pasaulyje dominuojanti namų kino platforma „NETFLIX“ kiekvienais metais stengiasi pasiūlyti ne tik anglakalbiams žmonėms skirtus filmus bei serialus, bet ir turi nemažai tarptautinių savo originalios produkcijos projektų, kurie taip pat sugeba puikiai pritraukti prie ekranų, net jeigu ir tenka skaityti titrus peržiūros metu. Aišku, mes esame ne tokie riboti kaip amerikiečiai, kurie apart savo kalbos toliau nieko nemato, jog jiems tenka perkurti žymias juostas, kad tik jie nepavargtų skaityti kino salėse titrus. Todėl titrai mums ne bėda.
Ir vienu iš tokių iškilių bei didelio susidomėjimo sulaukusių „NETFLIX“ projektų yra jau keturis sezonus skaičiuojantis ispanų trileris „Pinigų namai“ (angl. „Money Heist“).
Serialo istorija sukasi aplink paslaptingąjį „Profesorių“, kuris surenka į savo komandą aštuonis gabius žmones, galinčius jam padėti įvykdyti labai stambią vagystę – pavogti iš Karališkosios Ispanijos monetų kalyklos solidžius 2,4 milijardo eurų. Ar jiems pavyks tai padaryti? Štai kur klausimas, nes net ir geriausiai apgalvotas planas vienu momentu gali nesuveikti ir tada komanda pateks į labai rimtus nemalonumus, galinčius jiems kainuoti gyvybę.
Iš karto noriu pasakyti, jog nesu labai didelis šio serialo entuziastas, nes jis man labai primena „Kalėjimo bėglių“ (angl. „Prison Break“) sindromą. O viskas dėl to, jog pirmasis sezonas, kaip ir mano paminėto amerikiečių serialo, buvo tikras saldainis tiek akimis, tiek ir ausims. Čia buvo galima mėgautis ne tik puikiai pristatytais personažais, dėl kurių nuoširdžiai jaudiniesi, nors ir žinai, kad tai nusikaltėliai, kaip ir dėl pačios labai sklandžiai pateiktos istorijos.
Bet to paties negaliu pasakyti apie sekančius sezonus, kurie tik prastėjo savo dramaturgija bei scenaristų sprendimais. Nes ir planai, kuriuos pagrindiniams herojams tekdavo vykdyti, atrodė kaip iš fantastikos srities, o ir veikėjai buvo pernelyg atitolę nuo realybės. O aš primenu, kad mes žiūrime kaip ir gudriai apgalvotą trilerį, kurį norisi vertinti iš logiškos perspektyvos, o ne iš „Greitų ir įsiutusių“ (angl. „The Fast and the Furious“) pozicijos.
Tačiau, kaip ten bebūtų, pramoga ir įtampa kiekvienoje serijoje išlaikoma iki pat finalo, kas bent kažkiek kompensuoja bendrą įspūdį. Nes dar kartą pasikartosiu – tokio pobūdžio projektuose reikia dėmesį atkreipti į siužetą bei jo pateikimą, o ne vien džiaugtis mintimi, kaip gi vagišiams čia taip gerai viskas pavyksta ir kokie jie yra genialūs. Kai atkreipti dėmesį į detales, tada pradedi abejoti jų genialumu ir karts nuo karto tiesiog viską bandai sumesti atsitiktinumui.
Patys herojai, bent jau pirmajame sezone, pateikti išties išradingai bei, mano nuomone, labai įdomiai, jog nesunku su jais susitapatinti ir aišku pamėgti vieną ar kitą personažą dėl jų skirtingų charakterio bruožų. Ir taip galėjo išlikti ir kituose sezonuose, bet ne, reikėjo įkišti nereikalingos melodramos bei visiškai su sveiku protu susipykusias tam tikrų herojų ekspozicijas, kurios visiškai sugadino požiūrį į juos, kuris buvo suformuotas pirmajame sezone. Kalbu abstrakčiai, nes nenoriu nieko „spoilinti“, kad tie, kurie dar nematė šio serialo, turėtų bent kažkokią intrigą.
Iš vizualios pusės – tai tikra bomba. Man labai patiko bendras serialo produkcijos dizainas. Matėsi, jog nebuvo pagailėta pinigų visumai, todėl tiek meninis apipavidalinimas su dekoracijomis priešaky, tiek ir puikiai į visumą įterptos veiksmo scenos, kurias papuošia kietas kameros darbas ir solidus montažas, yra vertos dėmesio. O dar ir kokia gerai čia su rodomomis scenomis suderinta muzika. Pasaka ausims.
Šnekant apie aktorius, tai jie išties pasirodė pakankamai žaviai, jog po peržiūros ilgai prisimeni jų pasirodymus. Tad charizmos jų suvaidintuose personažuose tikrai netrūko. Labiausiai patiko Alvaro Morte, Ursula Corbero, Pedro Alonso ir Jaime Lorente įkūnyti herojai. Bet ir kiti aktoriai taip pat vaidino įtikinamai, nors tokių didelių simpatijų iš manęs jie negavo. Bet, manau, čia kiekvienam žiūrovui bus skirtingai.
Visumoje, tai kokybišką pramogą suteikiantis serialas, kuris mano nuomone visą savo potencialą išnaudojo pirmajame sezone, o sekančiuose buvo tik vystomas tas pats išbandytas modelis, kuris jau neturėjo tokio didelio efekto. Jau nekalbant apie tikroviškumą, kuris pasimetė nuo antrojo sezono vidurio.