Kai nuo vaikystės domiesi senosiomis civilizacijomis ir kultūromis, negali praleisti filmų ar serialų, kuriuose yra pasakojama apie didingus vienos ar kitos šalies istorinius laikus. Viena iš tokių civilizacijų – Egiptas, kuris nėra itin dažnas svečias kino kultūroje. Visgi be nuotykių žanrui priklausančios „Mumijos“ (angl. „The Mummy“), klasikinės 1965 metais pasirodžiusios Boleslawo Pruso romano „Faraonas“ (angl. „Pharaoh“) ekranizacijos, stulbinančios „Kleopatros“ (angl. „Cleopatra“) su Elizabeth Taylor priešaky, „Oskarinio“ hito „Dešimt Dievo įsakymų“ (angl. „The Ten Commandments“) ar Ridleyt‘io Scotto epo „Egzodas. Dievai ir Karaliai“ (angl. „Exodus: Gods and Kings“), daugiau nieko įsimintino kaip ir nėra.
Tad, ieškodamas sau kokio nors filmo ar serialo šia tema, nustebau, jog dar nebuvau matęs 2015 metais pristatyto režisieriaus Davido Von Anckeno televizinio projekto „Tutas“ (angl. „Tut“), kurio tema tapo legendomis apipinto faraono Tutanchamono viešpatavimas Egipto žemėse.
Šio iš trijų epizodų susidedančio mini-serialo istorija nukelia mus į XV a. prieš Kristų. Po faraono Echnatono mirties, Egipto sostą užima jo devynmetis sūnus Tutanchamonas. Jaunas, bet turintis ryžto valdovas, yra priverstas ne tik valdyti, bet ir kariauti su priešiškai nusiteikusiomis karalystėmis, kad Egiptas klestėtų ir keltų baimę įsibrovėliams. Ir nors jis dėl savo pakankamai greitos mirties netapo tokiu didžiu faraonu kaip Ramzis II ar Setis I, jis ir jo kapas iki šiol išlieka žymiausiu XX amžiaus archeologiniu radiniu Egipte.
Teko man savo laikais nemažai skaityti apie Egipto faraonus ir jų gyvenimą. Tačiau apie patį Tutanchamoną nebuvo tiek daug ir prirašyta, nes jis mirė būdamas devyniolikos, tad didžių darbų jis tikrai po savęs nepaliko. Todėl prieš peržiūrą galvojau, ką gi ten serialo kūrėjai mums pasiūlys. Ir jie pasiūlė mums savotišką jo gyvenimo interpretaciją, kurioje atsirado keli svarbūs elementai, privertę prikaustyti dėmesį prie ekrano. Ir tie elementai manau puikiai susiderina tarpusavyje, dėl ko žiūrovas nelieka nuskriaustas.
Pirmiausia – to laikotarpio Egiptas, kurį po faraono Echnatono mirties valdė Tutanchamonas. Kas nežino, tai jo tėvas įvedė į Egiptą vieno Dievo garbinimą, dėl ko, pasak šaltinių, jis ir buvo nužudytas savo tarnų. Tad jaunam valdovui reikėjo atkurti prieš tai buvusią tvarką. Ir seriale ganėtinai įdomiai buvo pateiktas jo valdymo būdas. Mes pamatome jį kaip žmogų, o ne kaip faraoną ar karį. Tiesa, tai jau buvo kūrėjų fantazijos vaisius, bet dėl to tikrai galima nepykti, nes visgi žiūrime mes ne dokumentinį serialą. O dar kur tradicijos ir visokie ritualai, kurie puikiai atspindėjo ano laikotarpio Egipto gyvenimą.
Antra – santykiai ir meilės reikalai tiek tarp faraono ir jo žmonos, bei ir kitų žmonių, kurie siužetinę liniją iš dalies į paverčia savotišką muilo operos lygio reginį. Tai netrikdo, nes meilės reikalai čia buvo nustumti į antrą planą, bet įtampos ir intrigos jie tikrai prideda, nes nežinai, kada kas sužinos apie neištikimybes ir kitas purvinas paslaptis. O taip, paslapčių ir išdavysčių čia pakanka.
Trečia – kovos ir militariniai sprendimai. Suprantama, jog šis projektas neturėjo tokių biudžetų kaip kokie nors Ridley‘io Scotto 200 mln. dolerių kainavę epai, todėl peikti veiksmo epizodus, kuriuose kaunamasi dėl valdžios ar garbės, nereikia. Viskas pateikta daugmaž efektingai ir neblogai. Na, jeigu prisimenate filmą „Skorpionų karalius“ (angl. „The Scorpion King“), tai čia vaizdelis yra panašus.
Kas liečia personažus, tai jų čia daug. Nepasakyčiau, kad visi man patiko, bet už Tutanchamono ir vizirio Ajė įvaizdžius reikia padėkoti, nes tai buvo patys charizmatiškiausi ir labiausia išdirbti filmo herojai, kuriais tiki ir suvoki jų daromų sprendimų motyvus. Kiti buvo tik dėl vaizdo, kas nereiškia, jog jie trukdė peržiūrai.
Iš techninių aspektų, serialas bando nuslėpti savo trukumus, nes efektai čia nėra tokie kokybiški kaip to norėtųsi. Užtat dekoracijos, grimas, kostiumai ir šukuosenos puikiai atspindėjo rodomą laikotarpį. Aišku, ne visi elementai buvo idealiai pritaikyti, nes kai kurie atkeliavo iš vėlesnių Egipto gyvavimo laikotarpių, bet į tokias smulkmenas kažkaip man nesinorėjo kreipti dėmesio. Muzika, vaizdo ir garso montažas bei kameros darbas – tvarkingi ir nekeliantys pretenzijų.
Iš aktorių verta būtų paminėti serą Beną Kingsley‘į, kuris mano nuomone neblogai įkūnijo vizirį Ajė, nors ir iškilios vaidybos čia nepamačiau. Nors, bala nematė, visgi pastaraisiais metais aktorius vaidina savo malonumui visiškai nepersistengdamas. Tutanchamono vaidmenį atlikęs Avanas Jogia puikiai tiko faraono amplua. Iš įdomesnių pasirodymų įvardinčiau dar Sibyllą Deen, Peterį Gadiotą ir Honso Anonzie‘į.
Apibendrinant – labai maloniai susižiūrėjęs projektas, kuris mano nuomone ganėtinai gerai perkelia mus į senovės Egiptą bei atskleidžia tam tikras legendomis apipintas Tutanchamono paslaptis.