Kventinas Tarantino yra vienas žinomiausių pastarojo meto filmų režisierių. Prieš pasirodant filmui „Pasiutę šunys“ didžiuosiuose ekranuose, režisierius jau buvo išbandęs daugybę darbų, kurie jį lydėjo prieš karjerą kino industrijoje. Nuo darbo suaugusiems skirtuose kino teatruose iki pačios geriausios darbovietės bet kuriam sinefilui: videotekos. Filmais Tarantino domėjosi visą savo gyvenimą, todėl pirmiausiai jį būtų galima pavadinti tikru sinefilu, o tik tada režisieriumi, kas būtent yra matoma visuose jo filmuose. Akivaizdu, kad jis nevengia nuorodų į pop kultūrą muzikos forma ar kituose filmuose.
Skaitant režisieriaus interviu kuriuose Tarantino kalba apie filmus, galima rasti daug puikių rekomendacijų. Galbūt netgi per daug. Šis sąrašas atspindi kai kurias geriausias jo rekomendacijas. Kadangi filmuose jis itin mėgsta eksploataciją ir neaiškumus, sąraše pateikiami išskirtiniai kultiniai filmai. Nors šis sąrašas nėra ilgas, jį galėtų sudaryti šimtai filmų, pasitelkus visas jo rekomendacijas. Čia net nėra kultinių vesterno filmų, tokių kaip „Ištrūkęs Džango“, „Didžioji tyla“ ar S. Leone filmų, bet kada nors iš tokių filmų būtų galima padaryti puikų sąrašą. Štai 10 kultinių filmų, kuriuos peržiūrėti rekomenduoja Tarantino.
1. „Kofi“ (Coffy, 1973)
Ne paslaptis, jog Tarantino mėgsta „blaxploitation“ kategorijos filmus. „Ištrūkęs Džango“ turi daug panašumų su šia žanro kategorija, bet „Džekė Braun“ yra tikras šio žanro atspindys. Filme vaidina Pam Grier, kurią galima išvysti daugelyje „blaxploitation“ filmų, tokių kaip „Foksė Braun“, kuris įkvėpė panašiai pavadinti filmą „Džekė Braun“ ir viename iš Tarantino mėgstamiausių filmų – „Kofi“.
Režisierius Jackas Hillas turėjo kuo greičiau išleisti filmą „Kofi“, tam, kad rinkoje užgožtų filmą „Kleopatra Džouns“, po to, kai filmo gamybos vadovas prarado teises į tą istoriją. Dėka Pam Grier, kuri atliko pagrindinį vaidmenį, „Kofi“ filmas tapo sėkmingu ir lyderiaujančiu. Iš dalies filmas buvo sėkmingas dėl stiprios juodaodės moters įvaizdžio pagrindiniame vaidmenyje, kuris tuo metu nebuvo dažnas. Sesele dirbusi Kofi tampa teisingumo siekiančia keršytoja, kuri siekia atkeršyti narkotikų prekeiviams, atsakingiems už jos sesers mirtį. Ji moteris kaip mūras ir neturi jokių dvejonių nužudyti bet kurį blogiuką, pasitaikiusį jos kelyje.
Filmas yra ne tik puikus veiksmo filmas, bet „Kofi“ yra vertas padėkos, jog įnešė naujumo eksploatacijos žanro filmams, kuriuose lyderiauja moteris ir dėlto, jog įkvėpė Tarantino surežisuoti panašų filmą.
2. Išsišokėlių gauja (Band of Outsiders, 1964)
Jeano Luco-Godardo režisuotas filmas „Bandé a Part“ ar „Išsišokėlių gauja“ yra dar vienas filmas, kuris turėjo didelę įtaką Tarantino filmams. Jis netgi pavadino savo kino kompaniją „A Band Apart“ šio filmo garbei. Negana to, įžymioji „Bulvarinio skaitalo“ šokio scena buvo įkvėpta šokio scenos iš filmo „Išsišokėlių gauja“, nors ji labiau panaši į sceną iš „Aštuoni su puse“ („8½“, 1963 m.).
Šioje žavingoje, prancūzų naujosios bangos klasikoje, gražioji Odile, kurią įkūnijo ikoniškoji Anna Karina, papasakoja savo filmus mylintiems draugams Franzui ir Arthurui apie viloje, kurioje ji gyvena su teta, paslėptą milžinišką pinigų sumą. Trys draugai romantizuoja asmenų, kurie yra už įstatymo ribų idėją ir planuoja kaip pavogti tuos pinigus.
Nors „Išsišokėlių gauja“ nėra pats populiariausias Godard‘o filmas, tačiau tikriausiai pats prieinamiausias. Jame yra kur kas mažiau eksperimentinių aspektų, nei kituose Godard‘o filmuose ir vystosi paprastesniu būdu. Tai jokiais būdais nereiškia, jog filmas yra mažesnis šedevras, nei bet kuris kitas režisieriaus kūrinys. Filme labai daug ikoniškų scenų (tokių kaip filmuose „A minute of silence“ ar „Louvre run“) ir įkvėpė daugybę kino filmų kūrėjų iki šios dienos.
3. Pavojus: Diabolikas (Danger: Diabolik, 1968)
Kuomet kalba pakrypsta apie 60-ųjų Italijos kiną, Sergio Leone vardas yra pirmas, kuris iškyla priešaky. Nors visi puikiai žino apie jo įkvėpimą Tarantino, 60-ieji kupini kur kas daugiau. Dario Argento yra geriausiai žinomas vardas dėl „Giallo“, bet Mario Bava irgi negali būti pamirštas. Bava stilius įkvėpė daugybę žinomų žmonių, tokių kaip Tarantino, Tim Burton ir Edgar Wright.
„Diabolikas“ nėra vienintelis Bava‘os kultinis filmas, kurį peržiūrėti rekomendavo Tarantino. „Žudyk, mažule“ (Kill, Baby, Kill, 1966) ir „Vampyrų planeta“ (Planet of the Vampires, 1965) yra taip pat minimi interviu, tačiau „Diabolikas“ yra išskirtiniausias. Atrodo, kad filmas yra paremtas pačiu geriausiu ir ekcentriškiausiu Džeimso Bondo, blogietį įkūnijančiu veikėju, koks tik galėjo būti. Filmas paremtas italų komedijos serialu, tuo pačiu pavadinimu ir atkartoja piktuosius, didžiojo vagies Diaboliko, kėslus. Bava‘os braižas atspindi komiksus: perdėtai daugiau schemų ir lygiai taip pat daugiau vaizdinių priemonių. Pradžioje, tokios vaizdinės priemonės buvo vadinamos visai nerealiomis, tačiau dabar jos yra pagrindinė priežastis dėl ko šis filmas yra vertas pagarbos.
4. Trileris: Žiaurus filmas (Thriller: A Cruel Picture, 1973)
Šiame sąraše turėjo būti kultinis keršto filmas, o tokių, iš kurių buvo galima rinktis – daugybė. „Lady Snowblood“ (Lady Snowblood, 1973), „Paskutinis namas kairėje“ (The Last House on the Left, 1972) „Dogvilis“ (Dogville, 2003) ir „Peržiūra“ (Audition, 1999) yra filmai, apie kuriuos Tarantino daug kalba, tačiau „Trileris: Žiaurus filmas“, nukonkuruoja juos visus. „Šauniausia Švedijos aktorė pačiame žiauriausiame keršto filme“ sakė Tarantino. Kadaise šis trileris buvo uždraustas Švedijoje dėl daugybės detalių esančių filme, bet įgavo tiesiog kultinę gerbėjų minią. Tokia minia galimai prasidėjo nuo paties Tarantino, kuris vėliau sukūrė „Elle Driver“ personažą filme „Nužudyti Bilą“, paremtą „Trilerio“ pagrindiniu veikėju.
Christina Lindenberg, arba kitaip sakant, šauniausia Švedijos aktorė vaidina Madeileiną, merginą, kuri nustojo kalbėjusi po to, kai būdama maža mergaite buvo seksualiai išnaudota. Jei to atrodo maža, suaugusi ji pagrobiama ir priverčiama verstis prostitucija. Siaubas po siaubo užklumpa šią nekaltą merginą, ko pasekoje ji pribloškia nusprendusi atkeršyti visiems, kurie ją įskaudino. Tai tikras keršto žanro deimantas.
5. Kietas faras (Hot Fuzz, 2007)
Pirmasis šio sąrašo kultinis komedijos žanro filmas „Kietas faras“, režisuotas Edgaro Wright‘o, nukonkuruoja visus, klasika jau tapusiais, filmus, tokius kaip „Jaunasis Frankenšteinas“, „Petarda“ ar „Aeroplanas“. Antroji „Kraujas ir ledai“ ar „Cornetto“ trilogijos dalis, turėtų būti pats populiariausias filmas šiame sąraše, bet abipusė režisierių pagarba turi būti paminėta. Po to kai Tarantino (prieš kitus žinomus režisierius) parodė pagarbą Wright‘o filmui „Zombių karalius“ (Shaun of the Dead, 2004), jie tapo draugais ir pasinaudojo vienas kito žiniomis. Wright‘as surežisavo netikro „Grindhouse“ anonso segmentą, skaitė vienas kito scenarijus, dėkojama Tarantino už Wright‘o filmą „Vaikis ant ratų“ (Baby Driver, 2017) ir už ypatingą jo reportažą filmo „Kietas faras“ DVD.
Jo fantastiškoje veiksmo komedijoje, komedijos duetas Simonas Peggas ir Nickas Frostas įkūnija draugų farų duetą, kurie tiria paslaptingų mirčių seriją, ramiame D. Britanijos kaime Sandforde. Šis filmas paminėtas Kventino Tarantino interviu, tai beveik dvi valandas trunkantis pokalbis, kuriame minimi beveik 200 filmų, turėtų būti privalomas peržiūrėti kino mokyklose. Pokalbyje tikrai gausu to, ką galima išmokti iš dviejų sinefilų, vėliau tapusių režisieriais, kurie kalba apie savo aistrą.
6. Penki įtūžę vyrai (The Five Venoms, 1978)
Tai dar vienas filmas, kuris įkvėpė sukurti „Nužudyti Bilą“. Tiesą pasakius, filme yra daug kovos menų, kurie atitinka tą apibūdinimą. „The 36th Chamber of Shaolin“, „5 Fingers of Death“, „Iron Monkey“ ir „Drakonas įžengia“ (Enter the Dragon) taip pat galėtų būti šiame sąraše.
„Penki įtūžę vyrai“ turėjo užimti vietą šiame sąraše, kadangi jis ne tik įkvėpė sukurti filmo „Nužudyti Bilą“ samdomų žudikų grupuotę, bet ir įtakojo daugelį kitų pop kultūros šakų. Žinomi fanai yra hip-hop grupės „Wu-Tang Clan“ nariai. Grupės dainose galima išgirsti nuorodų į šį filmą.
Filme pasakojama apie kovos menų mokinį, kuris turi susikauti su nežinomu blogiečiu, tarp penkių buvusių jo mokytojo mokinių. Visi senieji mokiniai gerai įvaldę unikalų kovos stilių, visi pavadinti gyvūnų pavadinimais: gyvatė, skorpionas, šimtakojis, rupūžė, driežas. Pagrindinis filmo veikėjas išmoko visus šiuos stilius, ko pasekoje jis tapo tarsi hibridu, galinčiu įveikti juos visus. Būtent skirtingi kovos stiliai filmą „Penki įtūžę vyrai“ daro unikaliu ir suteikia didelį malonumą jį žiūrėti. Negana nuostabios choreografijos, režisierius Chehas Changas sugebėjo ją labai gražiai pateikti. Dėl to galima dėkoti filmo dizaineriams ir kostiumams, kurie tiesiog apžavi.
7. Vairuotojas (The Driver, 1978)
Ryanas O‘Nealas ramus vyras ir talentingas vairuotojas, kuris įvykdęs apiplėšimus Los Andžele, visuomet paspruks. Detektyvų nelaimei, vairuotojas niekada nebuvo pagautas darbo metu. Pagauti jį pirmam, tampa jo tikslu, bet pasakyti yra lengviau nei padaryti. Detektyvas paprašo gaujos pagalbos, o tuo metu vairuotojas turi savo planų, prašydamas pagalbos „žaidėjo“. Ramios asmenybės vairuotojas ir mažuma veikėjų vardų filmą padaro paslaptingu ir tuo pačiu šauniu.
Tiesą pasakius – tai vienas iš šauniausių visų laikų filmų, pasak Tarantino. „Vairuotojas“ įkvėpė „Bulvarinio skaitalo“ ir „Nužudyti Bilą“ filmų scenas. Tarantino nėra vienintelis režisierius, kuris gali įvertinti Walter‘io Hill‘o kriminalinį trilerį. Filmas taip pat įkvėpė Michaelą Manną ir Džeimsą Cameroną, Nicolas Winding Refn įkėpimą panaudojo filme „Važiuok“ (Drive, 2011), o Edgaras Wrightas tai padarė filme „Vaikis ant ratų“. Visa tai nesuteikia nuostabos, kadangi filmas „Vairuotojas“ yra tarsi pavyzdys kitiems panašiems filmams.
8. Sonatine (Sonatine,1993)
Nors filmas turi panašumų su Lucio Fulci filmu „The Beyond“ (1981) ir Wong Kar-wai filmu „Čiongčingo ekspresas“ (Chungking Express, 1994), Tarantino filmą „Sonatine“ išplatino amerikiečių auditorijoms, kuris buvo „Rollilng Thunder Pictures“ kolekcijos dalis. Nors Tarantino platinimo kompanija „Rolling Thunder Pictures“ gyvavo trumpai, tačiau ji sėkmingai pristatė talentingojo Takeshi Kitano darbus.
Takeshi Kitano užsitarnavo tarptautinę fanų meilę savo iš dalies niūriais ir keistais filmais. Japonų režisierius turi unikalų stilių, kuriame dominuoja emocijų nesukeliantis humoras panašus į J. Jarmusch‘o. Jo darbai jau yra įtakingi, o atsiranda ir tokių, kurie jo darbus prilygina pačiam Akira‘i Kurosawa‘i.
Filme „Sonatine“ Kitano vėl pasineria į jakudzos pasaulį ir tai padaro unikaliu, Kitano būdu. Kaip jis dažnai daro, pagrindiniame vaidmenyje jis vaizduoja pats save. Murakawa yra jakudzos gyvenimo būdo senbuvis. Kuomet jis išsiunčiamas užbaigti gaujos karo ir viskas pakrypsta neigiama linkme, jis ir jo komanda nusigauna į paplūdimį, kur atsiskleidžia unikali jakudzos gyvenimo perspektyva.
9. Mirtinos lenktynės 2000 (Death Race 2000, 1985)
Tokių, klasika tapusių, kūrinių, kaip „Siaubų krautuvėlė“ (Little Shop of Horrors, 1986) ir „Laukiniai angelai“ (The Wild Angels, 1966) rašytojas Charles B. Griffith yra puikiai žinomas, kaip Tarantino įkvėpimo šaltinis. Tarantino netgi dedikavo Griffith‘ui savo filmą „Mirties įrodymas“ (Death Proof, 2007), kadangi jis pasisėmė įkvėpimo iš filmo „Mirties lenktynės 2000“ – vieno savo mėgstamiausio visų laikų kultinio filmo.
Per daugelį metų Tarantino rekomendavo daug mokslinės fantastikos distopijos tematika filmų: „Pašėlęs Maksas 2: Keliaujantis karys“ (Mad Max 2, 1981), „Terminatorius 2: paskutinio teismo diena“ (Terminator 2: Judgement day, 1991), „Robotas policininkas“ (RoboCop, 1987), „Pabėgimas iš Niujorko“ (Escape From New York, 1981), „Karališkas mūšis“ (Battle Royale,2000), ir kitus. Visi šie filmai turi būrius gerbėjų, tačiau „Mirties lenktynės 2000“ vertas šiek tiek daugiau dėmesio.
Šiame filme, distopijos ateities vyriausybė remia lenktynes per šalį, kuriose taškai renkami važiuojant per pėsčiuosius. 5 poros, vairuodamos sunkiąja artilerija aprūpintais automobiliais, varžosi dėl pergalės kruvinose lenktynėse. Filme pastatytas išskirtinis pasaulis, o kaip mažo biudžeto eksploataciniam filmui tai tiesiog kelia nuostabą. Nuo pradžių iki galo, visas filmas tai velniškos lenktynės.
10. Greičiau, katyte! Žudyk! Žudyk! (Faster, Pussycat! Kill! Kill! 1965)
Terence Malick režisuotas filmas „Nederlingos žemės“ (Badlands, 1973) būtų patekęs į šio sąrašo 10-ą vietą, tačiau pateko panašios tematikos „Greičiau, katyte! Žudyk! Žudyk! užgožė „Nederlingas žemes“. Režisierius Russ Meyer yra puikiai žinomas dėl seksualaus turinio žanro filmų, kuriuose vaidina patrauklios moterys. Nepaisant to, kad moteris jis vaizduoja kaip sekso objektus, dažnai jis yra lyg „netyčinis“ feministas, kadangi jo filmuose moterų personažai yra visuomet galingi. Šiame filme jis nenukrypsta nuo savo braižo. Trys veiksmo ištroškusios striptizo šokėjos, važiuodamos per Kalifornijos dykumą sutinka senį, turintį krūvą pinigų ir surezga planą prieš jį.
Tarantino labai vertina šį filmą ir ne išimtis, kad šis filmas tapo įkvėpimu kitiems jo filmams, kaip pavyzdžiui filmui „Mirties įrodymas“, kurio titruose padėkojo Russ‘ui Meyer‘iui. Tarantino netgi atskleidė norintis perdaryti šį filmą 2008 m. ir gandai vėl ėmė plisti po to, kai buvo išleistas filmas „Bjaurusis aštuntukas“ (The Hateful Eight, 2015). Mažai šansų, jog perdirbtas filmas kada nors išvys dienos šviesą, todėl šiai dienai malonu žiūrėti ir originalą.