Jordan Haworth Peele – amerikiečių aktorius, komikas ir režisierius. Jis geriausiai žinomas dėl savo filmų ir televizijos projektų komedijos bei siaubo žanruose. Jo filmuose dažnai išvysite psichologinį siaubą bei problemas, kurios atsiranda dėl skirtingų rasių žmonių sąveikų. Peele būdinga ir tai, kad filmuose veiksmas dažniausiai vyksta priemiesčiuose. 2018-tais metais jis tapo pirmuoju afroamerikiečių scenaristu, laimėjusiu Akademijos apdovanojimą už geriausią originalų scenarijų. Apdovanojimas buvo skirtas už „Get out“ (liet. – Pradink) 2017-ųjų siaubo filmo scenarijų. Jordan Haworth Peele nuo 2017-ųjų metų visiškai atsisakė vaidybos ir nusprendė pilnai pasinerti į scenaristo ir kino režisieriaus darbą.
5. „Keanu” (2016)
Komedijoje „Keanu“ pagrindinis veikėjas Rell (vaid. Jordan Peele) skaudžiai išgyvena išsiskyrimą su savo buvusia mergina ir beprasmiškas dienas leidžia namuose ant sofos. Viskas pasikeičia, kai iki jo namų durų atklysta mažas kačiukas vardu Keanu, dėl kurio Rell vėl turi savo gyvenime tikslą. Iš didelio sielvarto mažas kačiukas ir rūpinimasis juo vaikinui tampa manija. Deja, neužilgo Rell namai yra apiplėšti galingo narkotikų karaliaus ir mažasis Keanu dingsta. Vaikinas ryžtasi kartu su savo pusbroliu Clarence (vaid. Keegan-Michael Key) pasinerti į kačiuko paieškas, ko pasėkoje tampa tais, kuo iš tikrųjų nėra, o tai tik juos atveda į pavojingus, bet tuo pačiu juokingus nuotykius.
Šiame filme žavu tai, kaip filmo kūrėjai sugebėjo sukurti komediją vaizduojant juodaodžių tapatybės problemas Amerikos kultūroje. Pavyzdžiui vienas iš pavaizduotų dalykų, tai juodaodžių kalbos ir intonacijos pasikeitimas priklausomai nuo pašnekovo. Rell ir jo pusbroliui tenka įsilieti į gaują vien tam, kad surastų kačiuką. Čia kalbos maniera staiga pasikeičia ir atskleidžia skirtumus. Su šia situacija susiduria turbūt kiekvienas juodaodis Amerikoje. Vienaip kalbama darbo aplinkoje ir kardinaliai kitaip tarpusavyje šeimos aplinkoje. Kalba priklauso nuo rato, kuriame tuo metu esi.
„Keanu“ filmas yra įdomus, kuris privers smagiai praleisti laiką. Lengva, beprotiška komedija, kurioje pagrindinis veikėjas yra ir pats scenarijaus autorius Jordan Peele. Gero laiko ir juoko dozė garantuota.
4. „Bitininkas” (Candyman, 2021)
Siaubo filmas, režisuotas Nia DaCosta, ir nukeliantis mus į Čikagą. Jordan Peele čia padirbėjo kaip scenaristas. Filmas pasakoja apie legendomis apipintą žudiką – Bitininką, kurio vardą prieš veidrodį ištarus penkis kartus jis ateis tavęs nužudyti. Originalus filmas yra pasirodęs dar 1992-siais metais, kuriame buvo pasakojama apie absolventę, kuri rašydama disertaciją domėjosi miesto legendomis ir pagrindinį dėmesį skyrė mitais apipintam Bitininkui. Šis 2021-ųjų metų filmas laikomas originalaus filmo dvasiniu tęsiniu. ,,Bitininkas“ filmą įkvėpė dar 1985-siais metais parašyta Clive Barker trumpa istorija.
Filmo pagrindinis veikėjas, tai dailininkas Anthony McCoy (vaid. Yahya Abdul-Mateen II), kuris kartu su savo mylimąja, galerijos direktore Brianna Cartwright (vaid. Teyonah Parris) atsikelia gyventi į naujai įrengtą loftą ,,Cabrini“ rajone. Anksčiau šiame rajone gyventi nebuvo saugu, nuolat vyko nusikalstama veikla. Taip pat sklandė legenda, kad šiame rajone gyveno Bitininkas, kuris vietoj vienos rankos turėjo kablį. Būdamas tylus ir baugus, Bitininkas stengėsi negąsdinti vaikų ir norėdamas jiems patikti – dalindavo saldainius. Visgi laikui einant rajone pradėjo sklisti kalbos, jog kai kuriuose saldainiuose yra paslėpti maži peiliukai. Bitininkas tapo paieškomas – suradus žiauriai nužudytas. Legenda byloja, kad dabar ištarus jo vardą penkis kartus žiūrint į veidrodį tu gali jį išsikviesti ir jis tave nužudys. Išgirdęs šią istoriją dailininkas Anthony jaučiasi jos įkvėptas ir pradeda daugiau domėtis bei narstytis po Bitininko praeitį, kuri vėliau pakeis jo ateitį.
Šis siaubo filmas beprotiškai sukausto ir neleidžia nuo jo atitraukti akių. Didžiąją laiko dalį žiūrint šį filmą nėra tiesiogiai pateikiamos siaubą keliančios scenos, bet pati istorija, jos pateikimas tave įbaugina ir už ,,kiekvieno kampo“ verčia susigūžti. ,,Bitininkas“ tarsi siaubą perteikia be siaubo. Tik įpusėjus filmą galima tikėtis šlykštesnių, baisesnių scenų, bet iki to laiko tave išlaiko nenutraukiama įtampa. Filme taip pat pasirinktas šiurpus legendos perteikimo dizainas. Kuomet pasakojama pati legenda, ekrane matome tarsi lėlių principo šešėliuotą teatrą, kuris ganėtinai tave įbaugina.
Kadangi prie šio filmo kūrimo ženkliai prisidėjo Jordan Peele, šiame filme jaučiamos rasizmo, smurto, nutaikyto prieš juodaodžius ir baltaodžių išaukštinimo temos. Ši idėja buvo įtraukta ir į 1992-ųjų metų filmą, tačiau originalioje versijoje daugiausia dėmesio buvo skirta baltaodžio veikėjo likimui, priešingai nei 2021-ųjų metų filme.
Tai puikus siaubo filmas. Bauginantis, įtraukiantis, nenuspėjamas. Čia netikėta veik kiekviena scena, juosta neblogai prikausto prie ekrano. Žiūrėdamas vis lauki tolimesnio istorijos rutuliojimosi bei nori dar ir dar. Šis siaubo trileris priverčia pačiam susimąstyti, bandyti nuspėti sekančius istorijos vingius.
3. „Ne” (Nope, 2022)
Tai naujausias, tik ką didžiuosius ekranus pasiekęs 2022-ųjų metų Jordan Peele režisuotas mokslinės fantastikos siaubo filmas, nukeliantis mus į rančą, kurioje šeima užsiima žirgų dresiravimu. Broliui OJ (vaid. Daniel Kaluuya) ir sesei Emerald (vaid. Keke Palmer) bandant atsigauti po tėčio netekties ir puoselėjant jo paliktą verslą, jų dėmesys ir laikas staiga tampa nukreiptas į neaiškios kilmės objektą, tūnantį danguje, kurį jie pasiryžę užfiksuoti ir iš to užsidirbti.
Nors iš pirmo žvilgsnio šis filmas atrodo kaip įprastas mokslinės fantastikos filmas, tačiau turime įžvelgti gilesnes interpretacijas, kurias mums bando perteikti kūrėjas. Jordan Peele ir ankstesniuose savo filmuose nevengė politinių, rasistinių temų, todėl ir čia galite to tikėtis. Šis filmas atskleidžia, koks žmogus yra priklausomas nuo kino ir Holivudo. Kokį mes ryšį kuriame su kinu ir kokia yra šlovės kaina. Filme pagrindiniai veikėjai juodaodžiai (aktorius Daniel Kaluuya jau vaidino kitame Peele filme ,,Pradink“, – aut. past.), kurie tam tikrame kontekste tampa aukomis. Taip pat siauru kampučiu atskleidžiamas vaikų išnaudojimas kino industrijoje, kuris palieka nepataisomas pasekmes jų gyvenime. Galime įžvelgti ir žmogaus prigimtinį smalsumą neįprastiems reginiams, kurie gali kainuoti gyvybę. Mes esame pasiruošę atiduoti save, kad tik pamatytume tai, ko nesame regėję ar girdėję. Vaizduojama ir gamtos stiprybė bei viršenybė – galime turėti visus pasaulio pinigus, tačiau prieš gamtą ir jos stichijas mes esame beginkliai.
Šis filmas privers jus patirti visas emocijas – išgąstį, juoką, nerimą, liūdesį. Emocijoms išryškėti padės puikiai sukurtas filmo muzikinis takelis. Žiūrėdami šį filmą spėsite ir atsipalaiduoti, ir įsitempti, bei tuo pačiu ieškosite atsakymų į savaime kylančius klausimus. Norisi sakyti, kad Jordan Peele pats pranoksta save. Šis šedevras tikrai yra vertas jūsų dėmesio, tad skubėkite išvysti lietuviškuose kino ekranuose ir savu kampu pažvelgti į šią istoriją.
2. „Mes” (Us, 2019)
Mes esame blogiausi savo pačių priešai. Siaubo filme „Mes“ tai pagrindinė, bet ne vienintelė intriguojanti tema. Juostos autorius – Jordan Peele jau puikiai pasižymėjęs Holivude su debiutiniu siaubo filmu „Pradink“(2017), kuriame nagrinėjamos rasizmo ir baltųjų rasės privilegijos temos. Rasizmo tema Jungtinėse Amerikos Valstijose vis dar opi ir skaudi daugeliui žmonių, o kuriamų kino filmų istorijos padeda atkreipti dėmesį ir į realius gyvenimus.
Dėl didelio ankstesnio filmo pasisekimo, šis režisieriaus darbas „Mes “ buvo lauktas su nekantrumu ir dideliais lūkeščiais. Vieni spėliojo apie panašią istoriją, kiti tikėjosi daugiau siaubo ir baimės. Filmas, iš ties yra pakankamai kitoks, nei pirmasis Jordan Peele kūrinys. „Mes“ telpa į klasikinio siaubo filmo standartus, tačiau jokiu būdu nenaudoja žanrui būdingų klišių. Čia nėra tipinių siaubo filmų antiherojų, kraujo klanų ir klykiančių iš siaubo veikėjų. Baimė čia keliama subtiliai, intelektualiai, priverčiant pagalvoti. Nagrinėjamos temos tokios kaip politika, rasė, asmenybė ir amerikietiškosios svajonės siekimas. Istorija prasideda 1986-ais ir nevengia žvilgsnio atgal į šį laikotarpį: gausu sąsajų su to laikmečio muzika, socialine kasdienybe.
Pirmojoje filmo scenoje, atostogaujant su tėvais, maža mergaitė Adelaidė, nuklysta į apleistą namą paplūdimyje. Ji pamato ten kažką tokio siaubingo ir sukrečiančio, kad ilgą laiką negali kalbėti. Dabar, ta mergaitė, jau suagusi moteris Adelaidė Wilson (Lupita Nyong’o) su vyru (Winston Duke) ir vaikais: dukra Zora bei sūnumi Jasonu keliauja ilsėtis į tą patį paplūdimį. Jasonas nuklysta toliau ir pamato kruviną vyrą, stovintį ištėstomis rankomis. Filmo pradžioje žiūrovui tai mažai ką reiškia, tačiau įvykiams progresuojant, galime pastebėti, kad viso filmo metu mus lydi mažos paslėptos detalės ir nuorodos. Tai tik patikina, kad šioje juostoje nieko nėra atsitiktinio, matome būtent tai, ką planavo režisierius. Nelaukti svečiai užpuola šeimą atostogų name.
Toks scenarijus ne kartą matytas kino filmuose, tačiau čia viskas vėl apsiverčia aukštyn kojomis. Paaiškėja, kad užpuolikų šeima – šešėliai. Kalbėti gali tik jų lyderė – Raudonoji, kurios balsas smarkiai pažeistas. Ji paaiškina, kad kiekvienas žmogus turi šešėlį ir jų sielos yra sujungtos, tačiau jei žmogus gali gyventi laisvai ir nevaldomai, šešėlis visada yra kančiose ir tamsoje. Čia galima įžvelgti filmo kūrėjų norą parodyti privilegijuotajį visuomenės sluoksnį, tą – kuris turi visas garantijas ir laisves, bei žemesnįjį – kuris, visada šešėlyje, slepiasi skurde ir yra atskirtas tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ši kino juosta priverčia pažvelgti giliau į mūsų pačių gyvenimus bei sąmonę, atsisukti į savo šešėlius ir pažvelgti į akis savo baimėms.
1. „Pradink“ (Get Out, 2017)
Nepaisant to, kad šis filmas priskiriamas siaubo filmų kategorijai, jame netrūksta juodojo humoro, kuris ypač šaiposi iš rasizmo ir atrodo itin komiškai. Toks dviejų skirtingų žanrų persipinimas neleis nuobodžiauti žiūrovui.
Dažnai nutinka taip, kad filmas išgarsėja dar prieš jam pasirodant ekranuose. Tokiais atvejais išpopuliarintiems filmams būna sunkiau palikti gerą nuomonę po filmo, nes kiekvienas nuėjęs į filmą jau turi susidaręs nuomonę ir tikisi, kad ji bus patvirtina. Neretai po tokių filmų lydi nusivylimas, tačiau šis filmas nepriklauso šiam sąrašui ir turi būti pamatytas kiekvieno save gerbiančio kinomano.
Laikui bėgant ir Barakui Obamai pasitraukus iš valdžios, Donaldas Trumpas parodė savo galią, o Jordan Peele taip pat įsitraukė į istoriškai svarbų momentą. ,,Get Out“ buvo išleistas tapačią dieną, kai naujasis prezidentas tam tikras žiniasklaidos medijas pažymėjo kaip ,,žmonių priešais“. Plačiai paplitę nuogąstavimai dėl naujosios Amerikos valdžios padėjo išgarsėti filmui, nes visi žmonės aktyviai domėjosi įvykiais. ,,Pradink“ tapo žiūrimiausiu ir populiariausiu filmu visoje šalyje per savo pirmąją atsidarymo savaitę ir vis dar turi kur sužibėti.
Jei manėte, kad Jordan Peele šiuo filmu sieks susilaukti jūsų juoko ar išgąsdinti pigiais ir nuvalkiotais siaubo triukais, jūs labai klystate. Kuriant filmo scenarijų pagrindinė taisyklė buvo sukurti kažką naujo ir išsiskirti iš vis labiau panašėjančių siaubo filmų. Ir jam pavyko tai įgyvendinti, nes režisieriui buvo svarbi kiekviena filmo detalė ir jis žinojo, ką nori pasakyti šiuo kruopščiai apgalvotu filmu. Charakteriams filme sudaryti buvo skirtas didelis dėmesys, jie dažnai vaizduojami stambiu planu ir pasirenkant aktorius nebuvo padaryta klaidų. Garso efektai taip pat atrinkti skrupulingai, o vietos, kuriose jų nėra tik dar labiau kelia įtampą, kuri filme laikosi iki pat pabaigos.
,,Pradink“ pasakoja istoriją apie juodaodį vaikiną, vardu Krisas (akt. Daniel Kaluuya), kuris užsiima fotografija. Krisas draugauja su baltaode mergina Rouz (akt. Allison Williams). Kartu pora jau penkis mėnesius tad mergina nusprendžia vaikiną supažindinti su savo tėvais, kurie pasak jos, nežino, kad Krisas yra juodaodis. Rouz ramina savo vaikiną juokaudama, kad jei jos tėtis turėtų šansą, tai ir trečią kartą balsuotų už Baraką Obamą.
Filmo siužetui persikėlus į Rouz tėvų namus veiksmas pradeda kaisti. Merginos tėvams namuose ir lauke darbus atlieka juodaodžiai. Su Krisu stengiamasi bendrauti maloniai, gal net per daug. Vaikinui greitai kyla įtarimų dėl merginos šeimos ir tai, ką jis išsiaiškina nustebins ne vieną žiūrovą. Filmas paremtas keistomis aplinkybėmis, kurios augina mumyse paranoją dėl pagrindinių aktorių ir visa tai yra puikiai atlikta. Užuominos į laukiančius įvykius pasirodo jau nuo pat filmo pradžios, tačiau reikia laiko joms suprasti. Tokie ,,įkalčiai“ žiūrovą gali sugundyti pažiūrėti filmą ir dar kartelį, nes viskas atrodys jau kitaip ir lengviau bus pastebimos visos užuominos, kurių filme gausu.
Filmas puikiai perteikia socialinę nelygybę šiandieninėje Amerikoje, Peele‘as paliečia rasizmo temą pačiais išradingiausiais būdais, tuo pačiu pabrėždamas savanaudišką aukštesniosios klasės atstovų elgesį. Iš pradžių galvoji, kad Get Out bus vienoks, tačiau vėliau jis perauga į šį tą visiškai kitokio. Nors ir nebūdamas atvirai šiurpinantis, tačiau jis akivaizdžiai baisus ir kai kuriose scenose kelia įtampą kartu su humoro elementais. (G. V.)
Taurė Bosaitė, Goda Varneckaitė