2023 m. pasirodė ilgai lauktas Apple TV+ ir režisieriaus Jon S. Baird filmas „Tetris”, pasakojantis vieno iš populiariausių vaizdo žaidimų pasaulyje atsiradimo istoriją ir sunkumus, kuriuos teko patirti norint pristatyti jį platesnei auditorijai iš už geležinės uždangos. Tai biografinė istorija apie stiprybę, ryžtą ir begalinį tikėjimą tuo, ką darai, kurios pagrindinis fokusas – autorinės žaidimo teisės ir išleidimas į pasaulines rinkas.
Loginis žaidimas, pavadinimu „Tetris“, Amerikos rinką pirmą kartą pasiekė 1989 m., kai buvo išleistas kartu su naująją Nintendo Game Boy delnine žaidimų konsole, todėl visada ir buvo glaudžiai susijęs su šia kompanija. Visgi, tik nedaugelis žino tikrąją šio visame pasaulyje populiaraus žaidimo istoriją.
Pirmiausia, „Tetris“ atsirado Maskvoje, tuo metu dar buvusioje Sovietų Sąjungoje, 1985 m. Jo kūrėjas, kompiuterinių sistemų inžinierius Aleksejus Pajitnovas, tuo metu kaip tik dirbo Dorodnitsyno skaičiavimo centre, dabartinėje – Rusijos mokslų akademijoje. Sukurti krintančių figūrų, visada sudarytų iš keturių kvadratėlių, dar vadinamų tetronimoes, žaidimą, jį įkvėpė jo pomėgis puzlėms ir stiprus susižavėjimas estetinėmis ir matematinėmis geometrinių formų išdėstymo galimybėmis.
Pajitnovo sukurtas žaidimas, nors itin paprastas, bet intriguojantis, labai greitai paplito tarp jo kolegų ir draugų, ir taip patraukė aplinkinių, dirbančių žaidimų industrijoje, akį. Čia ir prasideda beveik dviejų valandų trukmės pasakojimas, kaip žaidimų kūrėjas, vardu Hankas Rogersas, tiesiog užburtas šio hipnotizuojančio naujo žaidimo, rizikuoja viskuo, norėdamas jį išleisti, t.y. gauti tarptautines licencijavimo teises, už Sovietų Sąjungos ribų. Jam ne tik tenka ieškoti partnerių, lenktyniauti su viena iš didžiausių to meto vaizdo žaidimų licencijavimo ir leidimo kompanijų, bet ir pačiam vykti į Maskvą ir vykdyti derybas su vietiniais biurokratais ir KGB.
Režisierius Jonas S. Bairdas, kartu su likusia komanda ir aktoriais (viena jų – lietuvė – Ieva Andrejevaitė, atlikusi Alexey žmonos Ninos vaidmenį), puikiai atkūrė to meto, 1980-ųjų, estetiką ir dar labiau ją pagilino muzikiniu takeliu, kur kai kurios itin populiarios to meto amerikiečių dainos suskambo rusų kalba. Įtemptas siužetas ir tam tikrose vietose panaudoti vizualiniai efektai bei juokeliai prikaustė prie ekranų ir neleido atsikvėpti iki pat filmo galo. Svarbiausia, kad „Tetris“ ne tik pasakoja pačio žaidimo atsiradimo ir išleidimo istoriją, tačiau kartu ir primena apie Šaltojo karo periodu tvyrojusią įtampą tarp Rytų ir Vakarų, kuri iš esmės ir buvo tai, kas pirmiausia paskatino lenktyniauti dėl žaidimo teisių, ir Sovietų Sąjungos griūtį. Juosta itin gerai perteikė to laikotarpio esmę, kai vaizdo žaidimai buvo dar tik pradėję kilti į populiarumo viršūnes, ir kur kiekvienas svajojo vienaip ar kitaip pakeisti pasaulį.
Iš pradžių, filmo režisierių ir patraukė mintis kurti filmą apie komunizmo griūtį. Apie tai paklaustas interviu su Why Now žurnaliste Maria Lattila jis teigė, kad „<…> originalus filmo scenarijus buvo pavadintas „Krentantys blokai“ , kas aš galvojau bus labai sumanus pavadinimas filmui apie SSRS griūtį. Kai perskaičiau scenarijų, iš karto žinojau, kad tai istorija, kurią galėčiau papasakoti. Tai tikra istorija, politinis trileris, viskas, kas man patinka filmuose, ir tai buvo smagu. Tiesiog sutapimas, kad kartu jis buvo ir apie populiarių kompiuterinį žaidimą. Todėl ir pakeitėme pavadinimą į „Tetris“.
Galima sakyti, jog šis filmas apie svajotojus, turinčius aiškias vizijas ir begalinį ryžtą pasiekti savus tikslus. Kartu jis ir apie bendrystę, draugystę ir tarpusavio supratimą, kaip bendri tikslai ir idėjos gali suvienyti net iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingus žmones ir padėti jiems palikti savo pėdsaką pasaulyje.
Jurijaus Dudo interviu su tikruoju „Tetris” kūrėju (subtitruotas anglų k.):