Istorinis kontekstas yra vienas pagrindinių elementų Vytauto V. Landsbergio bei Giedriaus Tamoševičiaus režisuotame filme „Poetas“. Filmo premjera, atsižvelgiant į jo siužetą įvyko svarbią Lietuvai dieną – vasario 16-ąją.
Filmas, kuriame pasakojama jauno mokytojo bei poeto istorija yra paremtas talentingo, tačiau, Lietuvą išdavusio kolaboranto Kosto Kubilinsko gyvenimo faktais: jaunas vyras paskiriamas dirbti vaikų mokytoju mažame Dzūkijos mieste. Tačiau, iš tikrųjų, jo užduotis bei kėslai yra ne tokie ir nekalti – jis dirba sovietams, būtent todėl, kad rašė literatūrą, kuri šlovina bei garbina sovietinę valdžią, jis buvo išmestas ir Lietuvos rašytojų sąjungos. Dabar jo užduotis, prisidengiant nekaltu mokytojo darbu, užmegzti ryšį su partizanais ir tokiu būdu iš jų išvilioti sovietams naudingos informacijos.
Susiklosčius itin palankioms sąlygoms, kai bibliotekoje sutinka dirbančią savo jaunystės laikų simpatiją – Julę, kuri turėjo itin stiprius ryšius su visais partizanais ir pati prisidėdavo prie jų veiklos. Kostui pavyksta susipažinti su partizanais ir tarsi prisidėti prie jų, kad gautų jam reikalingos informacijos. Čia išryškėja pagrindinio veikėjo egoizmas – jis, tarsi, sąmoningai ignoruoja tai, kad yra užverbuotas sovietų valdžios ir prašomas partizanų pradeda rašyti poemas skirtas jiems ir itin tuo didžiuojasi. Jam pavyksta įsitraukti į partizanų veiklą ir įgauti jų pasitikėjimą. Ryškus Kosto laviravimas tarp dviejų, tarsi, skirtingų pasaulių – visų pirma, pataikavimas sovietams, vakarėliai, laiko leidimas su tam tikrais asmenimis, informacijos apie partizanų buvimo vietas, slėptuves, tapatybes suteikimas bei rašymas jų valdžią šlovinančias poemas. Ir, žinoma, partizano gyvenimas kartu su kitais, Lietuvai ir jos laisvei atsidavusiais žmonėmis, laiko leidimas su jais miškuose, tūnojimas slėptuvėse, rašymas jiems.
Pagrindinį Kosto Skinkio vaidmenį atliko Klaipėdos jaunimo teatro aktorius Donatas Želvys, kuriam tai buvo pirmasis debiutas kino ekranuose, jo vaidybą itin teigiamai įvertino ir kino kritikai. Jis itin tiksliai įsikūnijo į poeto vaidmenį bei aplinką, kurioje vyrauja itin melancholiška nuotaika. Žiūrovai įsijausti į filmą padeda sukurta slogi aplinka: niūri muzika, Dzūkijos miškai, nuolatinis lietus, drėgmė, apleistos sodybos, tamsumas. Pasitelkiama itin daug gamtos motyvų, natūralumo, kuris yra pateikiamas labai meniškai ir atlieka itin svarbią funkciją formuojant žiūrovo suvokimą apie filme rodomą istorinį laikotarpį.
Filmas itin aktualus ir šių dienų kontekste, tarsi suvokimas, kokias emocijas žmonės išgyvena, kai yra pasirinkimų kryžkelėje ir turi nuspręsti: vadovautis protu ar širdimi. Kai yra galvojama, ar verta paaukoti savo gyvybę vardan tėvynės ir būti garbingu žmogumi, prisidėjusiu prie jos gynybos bei laisvės, ar geriau būti savanaudžiu, išduoti savo šalį ir jos žmones, bet tapti garsiu poetu. Filme intriga išlaikoma iki pat pabaigos. Daug skirtingų filmo vingių, kurie žiūrovui neleidžia suprasti, kurioje pusėje galiausiai liks pagrindinis veikėjas Kostas.
„Poetas“ pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu lapkričio mėnesį vykusiame kino festivalyje „Juodosios naktys“ (Tallinn Black Nights Film Festival) Estijoje, Taline. Taip pat, Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2023“ filmas laimėjo net tris apdovanojimus: geriausio pagrindinio aktoriaus – Donatas Želvys, geriausio antraplanio aktoriaus – Dainius Gavenonis bei geriausio operatoriaus darbo – Vytautas Plukas.
Šios istorinės dramos pabaiga yra itin sukrečianti ir netikėta, sukelianti daug klausimų, tačiau, nepaliekanti abejingų, paliekanti vietą diskusijoms bei priverčianti į viską pažiūrėti iš skirtingų kampų.