„Netflix“ neseniai pasirodęs ir iškart į žiūrimumo aukštumas patekęs apokaliptinis psichologinis trileris „Leave the World Behind“ (2023) su Julia Roberts ir Ethan Hawke sukėlė daug susipriešinimo tarp žiūrovų: kritikai jį graibsto kaip geriausią metų filmą, o auditorija prie televizijos ekranų spjaudosi keiksmais dėl sugaišto laiko, nes filmas trunka nei daug, nei mažai – beveik 2,5 val. Per tas 2,5 val. stebime, kaip griūva galingiausia pasaulio valstybė – Jungtinės Amerikos Valstijos.
Filmą prodiusavo „Higher Ground Productions“ – įmonė, kurią įkūrė buvęs JAV prezidentas Barakas Obama su savo žmona Mišele. Sunku pasakyti, ar tai reiškia, jog garbieji Amerikos asmenys nešioja folijos kepurėles, bet filme, gausu konspiracijos teorijų, tokių kaip Amerikos priešų iš Rytų susivienijimas siekiant sužlugdyti JAV ar savotiška „Iliuminačių“ draugija, kuri slapta tariasi, kaip visuomenėje paskleisti chaosą.
Neaišku ką veikiantis gyvenime Džordžas. H. Skotas (Mahershalla Ali) atvyksta su dukra Ruta Skot (Myha’la) į savo rezidenciją užmiestyje, kurią laikinai nuomoja miestiečių Amandos Sanford (Julia Roberts) ir Klėjaus Sandfordo (Ethan Hawke) šeimai. Pora su savo dviem vaikais apsistojusi didžiuliame nuomojamame name, kadangi Amanda vieną rytą atsikelia ir nusprendžia, kad daugiau nebegalima švaistyti savo gyvenimo – reikia pabėgti nuo miesto šurmulio. O jiems atvykus prasideda keisti dalykai – naftos tanklaivis įsirežia į žmonių pilną paplūdymį, gyvūnai keistai elgiasi, sugenda komunikacijos priemonės ir dar daug visokių negerovių nutinka, dėl kurių ir susikerta Džordžo, Rutos ir Sandordų šeimos keliai.
Amanda yra šiek tiek neurotiška, taigi įtariai žiūri į atvykėlius. Mes, tiesą sakant, irgi laukiame, kur čia šuo pakastas, nes Džordžas daugeliu atvejų atrodo įtartinas. Klėjus minkštesnio būdo, tačiau ištikus krizinėms situacijoms būtent jis puola į paniką. O krizinių situacijų filme daug, jos eina viena po kitos, lydimos grėsmingos muzikos. Viskas čia pakankamai grėsminga ir baisu, kiekviename žingsnyje nuspėjamas pasaulio pabaigos artėjimas, lyg ji lauktų ne viena, o visas tuzinas.
Dž. H. Skotas kaip pranašas skleidžia pasaulio pabaigos idėjas, bet filme daugiau dramos nei išties jaučiamos pasaulio pabaigos grėsmės. Kas nutinka pabaigoje, nutinka lyg tarp kitko, ir mes ekrane išvystame dramatiškai iškreiptus Džiulijos Roberts ir Mahalos veidus. Apskritai filme daug daug įtampos kūrimo. Žinoma, pasaulis griūva, bet visi plius minus sveiki gyvi, gali pasidaryti kavos, nuvažiuoti su elekriniu automobiliu ten, kur reikia.
„Leave the World Behind“ vadinamas psichologiniu trileriu, bet savo dialogais primena situacines komedijas. Todėl, kad atrodo kiek dirbtinai sukonstruoti ir beprasmiai. Labai rimti veikėjai labai rimtu tonu labai rimtomis temomis skaito XVIII amžiaus radijo pjesę, kuri savo struktūra primena kompiuterinį žaidimą, sukuriant visišką eklektiką.
Chaosas ir beprasmybė tyko kiekviename žingsnyje, daug atsitiktinumo, tarsi bandoma sudaryti įspūdį, kad tyli kiaulė gilią šaknį knisą, tai yra, kad visi tie nepaaiškami nutikimai turi kažkokią slaptą potekstę, tačiau iš tikrųjų viskas primena idėjų kratinį. Labiausiai šioje kino juostoje erzina ne jos chaotiškumas, dirbtinumas, perdėtas patosas, o pretenzingumas. Lyg režisierius būtų išpūtęs didelį burbulą, kuris pabaigoj subliuško ir išsileido. Net ne sprogo.