Tik įsivaizduokite: sėdite kino teatre, skaičiuojate minutes kol pamatysite filmą, kurio laukėte mėnesius, o šis tuoj pat prasidės. Jūs matėte visus to filmo anonsus, skaitėte apie jį straipsnius, o kino bilietą įsigijote likus kelioms savaitėms iki filmo premjeros. Tai ta akimirka, kurios taip ilgai laukėte.
Savo rankose laikote spragėsius ir litrą gėrimo ir jau visiems draugams „Facebooke“ pranešėte, ką einate žiūrėti. Šviesos užgęsta, pasirodo filmo logotipas ir prasideda filmas.
Pamažu pradeda skambėti pavojaus signalas. Viskas vyksta kažkaip ne taip. Visai ne taip. Žiūrint filmą, jūsų džiugi šypsena virsta į suglumusią ir pasirodo baigiamieji titrai.
Filmas baigtas. Vis dar sėdite kino teatre ir svarstote, kas čia ką tik nutiko. Filmas net perpus nebuvo toks geras, kaip įsivaizdavote. Išties, jis buvo tikrai prastas.
Tikriausiai visi esame tai patyrę. Bent kartą patyrę tą dėl filmo, nusivylimo kupiną jausmą. Tai viena rizikų, kurią gali patirti tikras filmų gerbėjas. Galima sakyti, kad Holivudas nuvylė mus nesuskaičiuojamą galybę kartų, tačiau filmai, pateikti žemiau, sukėlė didžiausią nusivylimą.
10. Betmenas ir Robinas (Batman & Robin, 1997) Kad filmas prastas, galima suprasti iš to, jog žmonės dėl jo atsiprašinėja praėjus 20 metų. Sunku patikėti, tačiau praėjo beveik du dešimtmečiai nuo tada, kai pasirodė šis visiškai nevykęs filmas, o Džordžas Klūnis mums niekada neleido to pamiršti. Jo, kaip Betmeno vaidyba buvo toli gražu ne puiki, bet, kaip sako pats Klūnis, filme „Betmenas ir Robinas“ sunku suvaidinti gerai.
Netgi filmo režisierius Džoelis Šumacheris neseniai atsiprašė už tai, kad nuvylė gerbėjus. Bežiūrint šį filmą, nėra sunku suprasti, kodėl tiek daug žiūrovų buvo pasipiktinę.
Negaiškim laiko gilintis į tai, kodėl filmas toks nevykęs, tačiau puikus to pavyzdys yra šikšnosparnio speneliai, nepateisinama Alisos Silverstaun Betmenė ir Pono Šalčio begaliniai, dviprasmiški juokeliai. Tiesą pasakius, atrodo, jog filmas pilnas lėkštų pasisakymų, kurie kur kas labiau tiktų Adamo Vesto laikmečiui.
Gerbėjai, kurie laukė, kada galės išvysti Beiną didžiuosiuose ekranuose, būtų nusiminę matydami jį kaip kažkokį peraugusį raumenų kalną, kuris tiesiog vaikščiojo ir ištardavo tokius žodžius, kaip „Beinas“ ar „bomba“. Gerbėjai, kurie laukė pamatyti kaip Uma Turman įkūnytų Nuodingosios Gebenės personažą, nusimintų išvydę, jog, apart to, kad neoficialiose „juokelių varžybose“ Arnoldui Švarcenegeriui davė galimybę parodyti tai, ką jis moka geriausiai, ji nedarė nieko daugiau. Nenuostabu, kad po šio filmo, ji nuo „Oskarų“ nominantės nusirito iki „Auksinės avietės“ nominantės.
Nusivylimą filmu sumažina tai, kad filmo pirmtakas Betmenas amžiams (Batman Forever, 1995) irgi nebuvo šedevras. Nepaisant to, be abejonių galima sakyti, kad „Betmenas ir Robinas“ yra vienas blogiausių visų laikų superherojų filmų.
9. Juros periodo parkas III (Jurassic Park III, 2001) Trečioji „Juros periodo parko“ dalis daugeliui gerbėjų buvo tarsi paskutinis lašas stiklinėje. Filmo pirmtakas „Dingęs pasaulis: Juros periodo parkas“ (The Lost World: Jurassic Park, 1997) turėjo tam tikrų trūkumų, tačiau tai tikrai nereiškė, jog tai blogas filmas. Nenuostabu, kad dugnas buvo pasiektas, kuomet Stivenas Spilbergas paliko režisieriaus kėdę.
Su trečiąja Džo Džonsono filmo dalimi kaip reikiant prašauta. Nors tai jokiu būdu nėra tragiškas filmas, tačiau jame ir nėra nieko naujo. Nors ne visiems patiko „Dingusio pasaulio“ pabaiga, tačiau kaip pirmam filmui tai buvo kažkas tikrai… kitokio. Trečioji „Juros periodo parko“ dalis atrodo taip, lyg prieš tai buvę du filmai būtų sujungti į vieną.
Skirtumas tik tas, kad čia viskas sudėliota dar nerangiau. Siužetas ir, iš dalies, filmo pabaiga yra nuobodūs, o personažai itin silpni ir pilki. Taip pat filme daug juokingų akimirkų, tokių kaip scena, kurioje Alanas susapnavo košmarą, apie tai, kad jis kalbasi su Velociraptoriumi.
„Juros periodo parkas III“ – tarsi bandymas pakartoti pirmų dviejų filmų sėkmę, tačiau dėl to įdėta kur kas mažiau laiko ir pastangų, o tai filmą pavertė prastu ir greitai pamirštamu.
8. Žmogus-voras 3 (Spider-Man 3, 2007) Semo Reimio „Žmogaus-voro“ frančizė sulaukdavo vis daugiau sėkmės, o „Žmogus-voras 2“ yra geriausia didžiųjų ekranų personažo versija. Nepaisant to, paskutinioji trilogijos dalis tai tik dar vienas pavyzdys, kuomet studija įsikiša į filmo gamybą.
Gerbėjus susidomėjo plakatuose išvydę, jog Venomas užims didžiąją filmo dalį, nes pamatytų tamsesnę pusę nei Piterio Parkerio. Tobis Magvairas nesugebėjo įtikinamai ir šmaikščiai suvaidinti „Blogojo Piterio“ ir, pasirodo, kad „Sony“ privertė Reimį sutrumpinti Venomo pasirodymą filmo gale. Toks sprendimas ne tik neišpildė potencialo, bet ir neleido gerbėjams pamatyti to, ko jie tikėjosi.
Filmas yra puikus pavyzdys to, kas gali nutikti kai jame per daug blogiukų. Filme bandyta sujungti Žaliojo Goblino keršto istoriją su Smėliažmogiu ir Venomu ir tuo pačiu metu atskleisti Piterio emocinius sunkumus ir jo santykius su Mere Džein Vatson (ir vėl).
Tokia betvarkė niekada nepasiteisina, o labiau sukoncentruotas siužetas būtų buvęs kur kas naudingesnis. Gaila, tačiau „Sony“ padarė daug tokių pačių, lemtingų klaidų, kaip ir filme „Nepaprastas žmogus-voras 2“ (The Amazing Spider-Man 2, 2014). Ar niekas nebepasimoko iš savo klaidų?
Pats Semas Reimas sakė, kad filmas „baisus“. Tai jau sufleruoja, kad žinote viską, ką turite žinote, o peržiūrėjus puikų filmą „Žmogus-voras 2“, ši dalis yra tikra tragedija.
7. Paguodos kvantas (Quantum of Solace, 2008) Kai tik paskelbė, kad Danielis Kreigas vaidins Džeimsą Bondą, žmonėms nelabai patiko ta idėja, bet tai kritikuojantys greitai nutilo po to, kai išvydo „Kazino Royale“ (Casino Royale, 2006) ir įrodė, kad aktorius buvo vienas geriausių visų laikų pasirinkimų, o pats filmas tiesiog nepakartojamas visais aspektais.
Po nevykusio filmo „Pasveikink mirtį kitą dieną“ (Die Another Day, 2002), „Kazino Royale“ išgelbėjo 007 nuo lėtos mirties. Gerbėjai kantriai laukė antrojo Kreigo filmo, kuriame turėjo suvaidinti visų mylimą slaptąjį agentą, tačiau nusivylė, kuomet išvydo vieną neįsimintiniausių Bondo filmų.
Nors filmas galėjo tapti sėkminga frančizės pradžia, „Paguodos kvantas“ ne tik, kad neįsimintinas, bet ir neįdomus. Tai buvo pirmas kartas, kai Bondo filme veiksmas tiesiogiai vystėsi iš praėjusio filmo, o personažas siekė keršto dėl jo gyvenimo meilės. Ši Bondo istorija būtų buvusi tobula, tačiau filme nebuvo išpildyta ir tapo sunkiai suprantama.
Tiesa, filme yra ir gerų dalykų. Kreigo vaidyba gera, taip pat Olga Kurylenko pakankamai gerai vaidina ir filme gan gerai išvystytos automobilių gaudynės. Nepaisant to, siužetas sudėtingas, blogiukai neatrodo grėsmingai, o dauguma veiksmo scenų atrodo tarsi pigios kopijos iš filmo „Bornas. Galutinis tikslas“ (The Bourne Ultimatum), kuris kinuose pasirodo metais anksčiau.
Nors filmas ir nėra tragiškas, bet jis lengvai pamirštamas ir jame trūksta sklandžios įvykių tėkmės. Jei „Kazino Royale“ galima vadinti vienu geriausių Bondo filmų, tai „Paguodos kvantą“ – vienu blogiausių.
6. Prometėjas (Prometheus, 2012) Daugelis manė, jog filmo „Svetimas“ (Alien, 1979) frančizė sėkmingai sugrįš, po to, kai pasirodys šis filmas. Sunku nuslėpti emocijas, kuomet laukiama kažko panašaus į „Svetimą“, kurio režisierius pats Ridlis Skotas. Tačiau po „Prometėjo“ peržiūros, gerbėjai liko nusiminę. Dar vienas visiškai nevykęs filmas.
Pagrindinė priežastis, dėl ko gerbėjai buvo tokie susierzinę yra tai, kad paprasčiausiai jie neišvydo to, ko tikėjosi. Tai, kas buvo reklamuojama kaip daug panašumų su „Svetimu“ turintis filmas, buvo tik dar vienas keistas mokslinės fantastikos filmas, kuriame veiksmas vyko toje pačioje visatoje su vos keliomis, mažomis sąsajomis.
Gerbėjams teko susitaikyti su galybe naujų personažų bei nauja istorija. Tai visai puiki idėja, tačiau ji veikia tik tada, kai personažai yra įdomūs, o istorija prikaustanti dėmesį. Deja, filme nei to, nei to nebuvo.
Vaidyba buvo nebloga, o su specialiaisiais efektais buvo pakankamai gerai padirbėta. Nepaisant to, „Prometėjas“ – nebuvo tai, ko visi taip laukė, o tai ką gavo vietoj to, buvo nuobodu, veiksmas vystėsi lėtai ir siužete gausu nesklandumų. Nors daugeliui nepatiko ir paskutinioji frančizės dalis „Svetimas 5“ (Alien: Covenant, 2017), tačiau „Prometėjas“ nuvylė milijonus žiūrovų. Dėl šios klaidos frančizė vis dar bando atsitiesti.
5. Matrica. Perkrauta (The Matrix Reloaded, 2003) „Matrica“ – vienas įžymiausių visų laikų mokslinės fantastikos filmų. Gerbėjai kantriai laukė tęsinio, o dauguma jų po filmo kino teatrus paliko nusiminę.
Galite ginčytis sakydami, kad veiksmo scenos šiame filme daug įspūdingesnės nei pirmoje dalyje. Dėl kai kurių scenų tikrai galima su tuo sutikti, pavyzdžiui, dėl tų, kuriose vyksta automobilių gaudynės, bet filmo „Matrica. Perkrauta“ Achilo kulnas – istorija.
Nors pirmosios dalies istorija buvo sukurpta sumaniai, antrosios dalies istorija yra per sudėtinga ir yra sunku išlaikyti dėmesį. Pirmasis filmas buvo sumanus ir įtraukiantis, o šis itin keblus ir kuo ilgiau jį žiūri, tuo darosi sunkiau.
Filmas „Matrica. Revoliucijos“ (The Matrix Revolutions, 2003) taip pat nebuvo pamėgtas gerbėjų. Kadangi „Matrica. Perkrauta“ išėjo iškart po pirmojo filmo, akivaizdu, kad antrasis filmas nuvylė kur kas labiau.
4. Betmenas prieš Supermeną: teisingumo aušra (Batman v Superman: Dawn of Justice, 2016) Šiame filme – du mylimiausi, žinomiausi visų laikų superherojai. Kaip galima sugadinti tokį filmą?
Gerbėjai taip norėjo išvysti šį filmą, o tokios idėjos išpildymo jie laukė dešimtmečius. Po filmo premjeros atrodė, kad tai labiau „Teisingumo lygos“ (Justice League, 2017) versija, nei tai, ką skelbė prieš jam pasirodant. Filmas kur kas panašesnis į „teisingumo aušrą“ nei į „Betmenas prieš Supermeną“.
Kadangi, filme labai daug laiko skirta pasaulio kūrimui, panaudojant antraeilius siužetus, kuriuose daugybė personažų vienu metu, viskas atrodo itin painu. Konkurencija tarp dviejų pagrindinių personažų, būnant vienu iš jų.
Filme taip kaitaliojamos vietos siužete, kad vienintelis duotas pažadas nebuvo išpildytas. Priežastys, dėl kurių kovėsi personažai tapo neaiškios, o priežastis dėl kurios liovėsi – kvaila. Pati kova truko apie 8 minutes, o filme su tokiu pavadinimu (ir trukme) ji buvo gan prasta.
Filme, kurio pavadinimas „Betmenas prieš Supermeną“ gerbėjai tikėjosi tik tai ir pamatyti. Jie buvo paprasčiausiai apmulkinti ir peržiūrėjo filmą, kurio niekada nenorėjo pamatyti. Šį filmą galima tvirtai įrašyti į labiausiai nevykusių visų laikų superherojų filmų sąrašo viršūnę.
3. Svetimas 3 (Alien 3, 1992) Kaip ir „Terminatorius“ (Terminator, 1984), „Svetimo“ frančizė sulig pirmuoju filmu prasidėjo sėkmingai, o jos tęsinys netgi geresnis. Tačiau filmui „Svetimas 3“ nepavyko pranokti tos sėkmės.
Režisierius Deividas Finčeris pats atsisakė, jog filmas būtų įrašytas į jo filmografiją. Yra keletas dalykų, kurie pasako tiek pat daug, kiek režisierius, nei kiek nesidžiaugiantis savo filmu.
„Svetimas 3“ yra dar vienas klasikinis studijos įsikišimo pavyzdys. Sakoma, kad filmas taip atsiliko nuo grafiko, kad Finčeris turėjo pradėti filmuoti dar nebaigus rašyti scenarijaus. Keli aktoriai sakė, kad buvo akimirkų, kuomet prodiuserių filmavimo aikštelėj buvo daugiau nei pačių aktorių. Finčerio pyktis dėl filmo gamybos pasirodė kur kas anksčiau, nei nutraukė darbą su juo – režisierius išties baigė bendradarbiauti dar prieš pradedant redagavimo darbus.
Visai nenuostabu, kad teatrališkoji dalis buvo kiek paini. Montažinėje dalyje, pasirodžiusioje vėliau buvo ištaisytos kelios klaidos, tačiau filmas už kurį kino teatruose mokėjo gerbėjai neteikė pasitenkinimo.
Filme padaryti keli drąsūs sprendimai dėl poros personažų, dėl kurių gerbėjai nebuvo labai patenkinti. Jis labai niūrus ir jame trūko bent pusės to jaudulio, kurį kino žiūrovai jautė žiūrint pirmas dvi dalis. Nors specialieji efektai tikrai įspūdingi, tačiau to nepakanka kai tavo filme veiksmas vystosi lėtai, o siužetas silpnas.
„Svetimas 3“ nuvylė daugelį „Svetimo“ gerbėjų ir pažymėjo vis prastėjančios frančizės filmų kokybės pradžią.
2. Indiana Džounsas ir krištolo kaukolės karalystė (Indiana Jones and the Kingdom of the Crystal Skull, 2008) Nėra daug personažų, kurie yra labiau mylimi nei Indiana Džounsas. Harisono Fordo personažas didvyris tyrinėtojas – vienas didžiausių visų laikų filmų pagrindinių veikėjų. 2008 m., po daugiau nei 20 m. pertraukos, Stivenas Spilbergas vėl pradėjo režisuoti naują nuotykį, o kupini jaudulio žiūrovai nekantriai laukė.
Na, o patas filmas… nuo ko gi čia pradėjus? Indis besislėpdamas šaldytuve išgyvena atominį sprogimą, Šaja Labafas supasi su beždžionėmis ir… ateiviai. Humoras labai perspaustas, jame kartojasi daugybė eilučių apie Indianos amžių ir beveik kiekvienas pokštas skamba lėkštai. Veiksmo režisūra prasta, o specialieji efektai itin prastos kokybės.
Visas filmas nufilmuotas studijoje, o aktoriai atrodė taip pat nuobodžiai kaip ir žiūrovai. Šiame filme netgi Keit Blanšet vaidyba buvo prasta.
Režisierius Spilbergas sakė, jog Džordžui Lukasui perleido visą su kūrybine filmo dalimi susijusią kontrolę. Džordžas Lukasas buvo vienintelis išsigelbėjimas šiam filmui ir gaila, kad jis prie jo gamybos neprisidėjo labiau. Tai dar vienas iššvaistyto filmo potencialo pavyzdys ir daugybė nusivylusių gerbėjų.
1. Žvaigždžių karai: epizodas I – pavojaus šešėlis (Star Wars: Episode I – The Phantom Menace, 1999) Galbūt tai nuspėjote, bet kas gi čia daugiau galėtų būti?
Originali „Žvaigždžių karų“ trilogija buvo pasaulinis fenomenas. Šie filmai buvo vieni mėgstamiausių planetoje. Po 16 m. Džordžui Lukasui nusprendus sugrąžinti filmus į ekranus, išleisti I, II ir III epizodai, įskaitant ilgai lauktą Darto Veiderio pradžios istoriją.
Visas pasaulis to laukė užgniaužęs kvapą. Žmonės lūkuriavo gatvėse laukdami įsigyti bilietus. Laukimo kvapas tiesiog tvyrojo ore. Deja, filmas nebuvo toks, kokio tikėjosi gerbėjai.
Gerbėjai troško pamatyti jaunąjį Obį Van Kenobį, tačiau pagrindinis personažas buvo Kvi-Gon Džinas. Didžiąją dalį filmo Obi-Vanas tiesiog stovėjo aimanuodamas, o filmo gale šiek tiek kovėsi. Pats Veideris, Anakinas Skaivolkeris, buvo mažas vaikas nereikšmingame siužeto vaidmenyje.
Siužetas tikrai nuobodus ir vienas pavyzdžių kodėl, tai Palpatino gudrybė perimti galaktikos valdžią panaudojant prekybos kelių apmokestinimą. Tai juk visiškai nesudomina vaikų, tiesa?
Vienas filmo personažų Džar Džar Binksas, vienas labiausiai erzinančių personažų kino istorijoje ir negana to, Liamo Nisono, Natalie Portman, Evano MakGregoro ir Samuelio L. Džeksono vaidyba buvo tikrai prasta. Scenarijus tragiškas, o specialieji efektai naudojami per dažnai ir atrodo pasenę.
„Pavojaus šešėlis“ – itin nevykęs filmas, keliantis žiūrovams nuobodulį, sugadinęs frančizės mokslinės fantastikos dalį ir jame nebuvo nieko tokio, kas buvo žadėta. Su tokiu gerbėjų būriu, kokį turėjo „Žvaigždžių karai“, nusivylimo banga nuvilnijo per visą pasaulį.
„Žvaigždžių karai: epizodas I – pavojaus šešėlis“ – tikriausiai, sukėlė patį didžiausią nusivylimą filmais ir labai daug laiko turės praeiti, kol kas nors sumuš šį antirekordą.