Retkarčiais filmų ir televizijos serialų kostiumai gali papasakoti daug daugiau apie veikėją nei jo paties veiksmai. Tačiau kostiumai neatskleidžia šių paslapčių iš karto. Rutuliojantis istorijai, mes dažnai nepastebime ką dėvi veikėjai. Būtent todėl gali būti gera idėja dar kartą peržiūrėti savo mėgstamiausią filmą ar serialą ir atkreipti dėmesį į detales, kurias iš pradžių praleidote.
Peržiūrėjome 14 garsių filmų ir serialų iš naujo, bei atradome atskleidžiančias detales iš kostiumų, kurias pražiopsojome žiūrint pirmą kartą.
„Karalienės Gambitas“
Pagal kostiumų dizainerę Gabrielę Binder, pagrindinės veikėjos prigimtį pabrėžia audiniai su geometriniais raštais, kaip vintažinis languotas paltas, kuris buvo specialiai sukurtas šiam serialui, jį veikėja vilki pasakojimo pabaigoje. Taip pat, per turnyrą Paryžiuje, ji dėvi suknelę, kuri buvo įkvėpta elegantiškų Pier Cardin modelių.
Kostiumų dėka, dizainerė sugebėjo suklijuoti siužetą. Istorijos pradžioje, kai veikėja tik pasirenka savo gyvenimo kelią, galime pamatyti brangiausią jos drabužį – motinos pasiūtą suknelę su siuvinėjimais. Paskutiniam turnyrui, kuris apibendrina istoriją, veikėja pasirenka panašią tos pačios spalvos aprangą.
„Pradžia“
Kostiumų dizaineris Džefris Kurlandas turėjo 3-4 kartus perskaityti scenarijų, kad suprastų kur vyksta įvykiai – realybėje ar kažkokiame sapnų lygyje. Tai turėjo atsispindėti veikėjų drabužiuose: dizaineris norėjo išlaikyti unikalų kiekvieno veikėjo stilių, tačiau stilius turėjo būti pakeistas, kai veiksmas pajudėdavo iš sapno į realybę ir atvirkščiai.
Leonardo Dikaprijo vaidinamo personažo išvaizda, pavyzdžiui, tapo labiau formali, kai jis klimpo gilyn į sapnų lygį. Realiame pasaulyje jis vilki susagstomus marškinius. Pirmame sapnų lygyje, jis gauna švarką ir kaklaraištį, tačiau jo išvaizda išlieka gan atsipalaidavusi. Antrame sapnų lygyje jis pasirodo su labai tinkamu dviejų dalių kostiumu. Tai gana simboliška, atsižvelgiant į šio veikėjo likimą.
Pagrindinis kostiumų dizainerio sunkumas buvo tas, kad – visi pagrindiniai veikėjai turėjo būti apsirengę kostiumais, bet jie turėjo atrodyti skirtingai. „Jūs turite pilkus kostiumus, mėlynus kostiumus, juodus kostiumus. Nėra didelio pasirinkimo,“ sakė Džefris Kurlandas.
Nepaisant to, užduotis buvo išspręsta. Pavyzdžiui, skirtingai nei Dikaprijo veikėjas, Džozefo Gordono–Levito veikėjas dėvi trijų dalių kostiumą. Tuo pat metu, Tomo Hardžio personažas atkreipė dėmesį raudonomis kojinėmis, kurias atsainiai rodė prieš kameras.
„Haris Poteris ir Mirties relikvijos: 1 dalis“
Doloresos Ambridž kostiumas turi atskleidžiančia detalę, kuri daug pasako apie jos charakterį ir polinkius. Jos šalikas, kuris, atrodo, buvo padarytas katės formos, iš tiesų gali priminti gyvatę – jis turi siaurą galvą ir ilgą uodegą. Taigi, kostiumų dizaineris suteikė mums užuominą, kad Ambridž paslapčia garbina Lordą Voldemortą.
„Laukinė širdis“
1990 m. filmui Nikolas Keidžas iš nešiotų drabužių parduotuvės specialiai nusipirko gyvatės rašto švarką ir paprašė režisieriaus Deivido Lynčo padaryti jį personažo aprangos dalimi, kartu su juodais drabužiais ir batais. Interviu metu su Marilyn Mansonu, aktorius paaiškino ,kad tokiu būdu jis norėjo pagerbti Marloną Brando, kuris vilkėjo panašią aprangą 1960 m. filme „Bėglys“.
Filme „Laukinė širdis“ švarkas atliko įdomų vaidmenį. Kai kitas veikėjas pasakė, kad drabužis priminė kvailo klouno švarką, Sailoras (personažas kurį vaidino Nikolas Keidžas) atsakė: „Tai gyvatės odos švarkas! O man tai yra mano individualumo ir tikėjimo asmenine laisve simbolis“.
„Ana Karenina“
Kostiumų dizainerei Žaklinai Duran, filmas tapo puikia proga paeksperimentuoti su prabangiomis kepurėmis, šydais ir papuošalais. Herojė, kurią vaidina Keira Naitli, pasirodo su „Chanel“ pakabukais ir auskarais, net plunksnos prie jos kepurės yra sujungtos su deimantu. Visos šios detalės yra prabangos, kuri supa šią veikėją, simbolis.
O galvos apdangalo su šydu dėka režisieriui pavyko sukurti labai ryškią išvaizdą, pabrėžiančią personažą. Kai Ana grįžta po susitikimo su sūnumi, ji verkia nenusiimdama šydo. Tai motinos nevilties simbolis, užgožiantis kasdienius nepatogumus (juk verkti už šydo nėra labai patogu).
„Važiuok“
Įžymųjį švarką iš „Važiuok“ išsirinko pats Rajanas Goslingas. Pagal Nikolą Vindingą Refn, kai režisierius dirba su labai gerais aktoriais, jie dažnai jiems leidžia patiems išsirinkti drabužius, nes būtent per aprangą jie kuria personažus.
Tačiau švarkas iš pradžių neturėjo skorpiono nugaroje. Kostiumų dizaineriai buvo įkvėpti karinės uniformos su erelių ir kitokiais simboliais, ir tik tada jie išsirinko tinkantį gyvūną. Taigi, švarko priekis atrodo gana paprastai, tačiau nugara tampa atskleidžiančia detale. Tada Rajanui kilo mintis, kad filmavimo komanda galėtų panaudoti šį dizainą, kad įtrauktų istoriją apie skorpioną ir varlę, o tai pasirodė puikiai.
„Sekso terapija“
Šio serialo kostiumų dizaineriai turėjo susidurti su sunkia užduotimi – jie suaugusiuosius turėjo paversti paaugliais. Neatsitiktinai personažų išvaizda gavosi tokia ryški – juos sukurti dizainerius įkvėpė komiksai. Pirmiausia dizaineriai įsivaizdavo personažus kaip animacinių filmų herojus, o tada išsiaiškino, kaip atrodys jų tikrosios versijos. Tai jiems leido sukurti gerus įvaizdžius, kurie leido žiūrovams įsiminti personažus tik dėl vienos išskirtinės detalės, tokios kaip švarkas, marškiniai, šukuosena ir t.t.
„Apdovanotoji“
Nežymi kostiumo detalė mums daug papasakoją apie Frenką, kurį įkūnijo Krisas Evansas. Kai jis susitinka su Mere, jo marškinėliai išvirkšti: jis taip skubėjo išgelbėti Fredą ir susigrąžinti mergaitę, kad jis paprasčiausiai į tai neatkreipė dėmesio. Tokios mažos detalės, kaip ši, atskleidžia Kriso Evanso personažą tiek pat kiek jo žodžiai ir poelgiai.
„Kovos Klubas“
Apie faktą, kad Taileris tėra pasakotojo vaizduotės vaisius užsimena jo drabužiai. Jo drabužiai išsiskiria iš jo aplinkos ir kitų personažų, o pasakotojo drabužiai įsilieją į antrą planą. Tokiu būdu kostiumų dizaineris pabrėžia, kad šis personažas čia neturėtų būti.
„Emilija Paryžiuje“
Šio serialo kostiumų dizaino konsultantė buvo legendinė Patricija Fyld, kuri yra geriausiai žinoma dėl savo darbo seriale „Seksas ir miestas“. „Man, „Emilija iš Paryžiaus“ tam tikrais būdais buvo ištęsta Kerės seriale „Seksas ir miestas“ versija. “ pasakojo Patricija Fyld. Būtent todėl abiejų serialų veikėjų išvaizda yra labai panaši. Pavyzdžiui, tiek Saros Džesikos Parker veikėja, tiek Lilės Kolins veikėja, dėvi beretes ir su jomis atrodo pribloškiančiai.
Taip pat, Lilės Kolins veikėja buvo įkvėpta Odrės Hepbern išvaizdos 1957 m. filme „Keistas veidas“. „Taigi, maniau, kad ją pagerbsiu. Pradžioje, aš galvojau, „Ar manote, kad žmonės tai supras neigiamai?“ Tačiau galų gale, manau, kad tai suveikė,“ sakė Fyld.
„Kariai“
Kartais kostiumai veikia kaip priedanga. Filme „Kariai“ (1979) veikėja Mercė staiga pastebima vilkinti švarką, teigdama, kad ji „pavogė“. Realybėje aktorė triuko metu susilaužė riešą ir todėl vilkėjo švarką, kad paslėptų gipsą.
„Vėjo nublokšti“
Skarletės O’Haros suknelės jau seniai tapo legendinėmis. Su jų pagalba, kostiumų dizaineriai meistriškai pabrėžė veikėjos vystymąsi. Pradžioje pasirodo šiek tiek naivi ir ekscentriška mergina su prabangia balta suknele, o balta yra nekaltumo simbolis. Herojei tobulėjant, keičiasi ir jos apranga: ji tampa stipresnė, o Skarletės kaip personažo augimo viršūnėje matome ją raudona suknele, kuri simbolizuoja aistrą.
„Ištrukęs Džango“
Daugelis Džango kostiumų elementų yra nuorodos į praeities vakarus. Todėl filmo režisierius Kventinas Tarantinas iš pradžių scenarijuje parašė, kad pagrindinis veikėjas bus apsirengęs tradiciniu žaliu švarku.
Norėdama sukurti kepurę, kostiumų dizainerė Šaren Davis nuėjo pas skrybėlių gamintojus, kurie pagamino Michailo Langdono kepurę „Bonanza“ seriale. „Džango kepurė yra mažojo Džo,“ sakė Davis. „Aš tik įdėjau į ją daugiau žavesio.“
Tai taip pat reiškė, kad atkasti turėjo būti ir keisti vakarietiški akiniai. „Akiniai nuo saulės yra dažniausiai laikomi butaforijomis, tačiau manęs paprašė juos atrasti. Pradėjau ieškoti per filmus, kurie maniau patiktų Kventinui, nes su tuo jis susijęs,“ pasakojo Davis. „Gali jam parodyti realią istoriją, bet tai jam netiks. Jie priklausė Karoliui Bučinskui iš „Baltojo bizono.“ Jie yra iš 1830 m. iškalto metalo. Juos sunku užsidėti. Jie tiesiog kreivi! Turėjau tik vieną porą.“
„La la land“
Vienas iš didžiausių sunkumų kostiumų dizaineriams buvo batų pasirinkimas personažams. Nebegalime įsivaizduoti Sebastiano be dvispalvių batų, kurie primena senus nespalvotus filmus. O juos rasti buvo tikrai nelengva. Pagal kostiumų dizainerę Merę Zofres, Rajanui Goslingui nepatiko jos išrinktas pirmasis barų variantas, nes su jais buvo nepatogu šokti. Taigi ji turėjo atrasti batus, kurie atrodytų gražūs ir būtų patogūs šokiams.
Taip pat buvo momentas, kai Sebastianas ir Mija sėdėjo ant parko suoliuko, o jų kojos judėjo kartu šonas į šoną. Taigi Merė nusprendė, kad jie turėtų avėti derančius batus, kad pabrėžtų ryšį tarp veikėjų.