Netikėti sprendimai, nuolat stebinančios siužeto detalės bei nuolatinė įtampa, tai pagal Stepheno Kingo, dar dažnai vadinamu trilerių ir siaubo romanų meistru, romaną sukurtas serialas „Ponas Mersedesas“- alsuojantis autoriui būdingu žiaurumu bei netikėtomis veikėjų istorijomis. Tai ne tik įprastas romanas, pasakojantis apie pelės ir katės žaidimą, tačiau tai detektyvinė drama, ekranus pasiekusi dar 2017 metais, bei eilini syki nustebinusi šio autoriaus gerbėjus.
Pirmajame šio detektyvo sezono centre sociopatas, vardu Brady, nusprendęs pavogti galingą mersedesą, kuriuo įsirėžia į grupę žmonių, laukiančių eilėje į darbo vietų mugę. Būtent šios istorijos vienas iš protagonistų yra vilkas, avies kailyje- išorėje geraširdis, kiek keistokas, tačiau paslaugus bei protingas žmogus, o iš tiesų, tai praeities šmėklų bei nuoskaudų spaudžiamas sociopatas. Šios bylos imasi dar viena, romane ryški asmenybė, Bilas Hodžesas- prie televizoriaus trūnijantis bei apie savižudybę mąstantis į pensiją išėjęs detektyvas. Iš niūrios kasdienybės jį ištraukia gautas laiškas, iš aštuonis asmenis suvažinėjusio žudiko, kuris taip ir nebuvo sučiuptas. Būtent tada žiūrovui pradeda kilti begalės klausimų. Kodėl žudikas pasirinko būtent šį detektyvą? Gal jis atrodė labiausiai pažeidžiamas, o gal juos sieja šis tas asmeniško? Būtent pirmasis sezonas buvo susijęs su tikslu: žudikui erzinti bei manipuliuoti Hodžesu, o detektyvui sugauti nekontroliuojamą ir velniškai protingą bei nuolat išsisukantį budelį.
Antrasis sezonas gerokai skiriasi nuo pirmojo, kadangi jame daugiausia laiko skiriama perprasti veikėjų vidinius išgyvenimus, potyrius. Nors atrodo, kad galiausiai viskas išaiškėjo, žudikas metų metus lieka prikaustytas prie ligoninės lovos be sąmonės, o detektyvas pagaliau pašalina visuomenei kenksmingą asmenį, tačiau ties tuo viskas nesibaigia. Hodžesas nuolat lanko Brady ligoninėje baimindamasis, jog šis netikėtai nubus bei pradės vėl jį persekioti. Visa tai atveda prie paranojos bei aplinkinių ir net žiūrovų baiminimosi, jog detektyvas prarado savikontrolę. Pradedama abejoti ar jis tikrai teisus, ar Hodžesas neliko paveiktas žudiko, kyla klausimai, kodėl ir kada visa tai baigsis. Kurdami antrąjį sezoną pagrindiniai kūrėjai Davidas E. Kelley, Dennis Lehane ir Jackas Benderis susidūrė su dilema: arba neberodyti Brady viso sezono metu ir susitelkti tik į detektyvo išgyvenimus, arba jį palikti, siekiant dar geriau atskleisti žudiko praeitį, psichologinę būklę. Žinoma, kūrėjai pasielgė teisingai, pasirinkdami laike šokinėjantį siužetą, kuris padėjo galutinai atskleisti pagrindinių veikėjų charakterius.
Trečiajame serialo sezone išryškėja veikėjų veiksmų pasekmės. Brady buvusi geriausia draugė taip stipriai psichologiškai paveikta bei sužlugdyta, jog pradeda kraustytis iš proto, o detektyvas Hodžesas net ir po žudiko mirties vis dar neranda ramybės. Šis sezonas skiriasi nuo pirmųjų tuo, jog šiame atsiranda pirmoji su Brady nesusijusi istorija, pasakojanti apie Rothsteino apiplėšimą ir žmogžudystę. Ši istorija papildo serialą bei sumaniai atsiriboja nuo pagrindinės istorijos, pamažu leidžiant pasiekti kulminaciją. Nepaisant to, jog nebematome vieno iš pagrindinių veikėjų, o istorija visiškai kita, tačiau nuolat jaučiama, lyg Brady nebūtų niekur dingęs, nes likę veikėjai nebe tokie patys, jie liko paveikti šio sociopato, žudiko.
Serialo bruožai bei Stephenui Kingui būdingos detalės
Seriale pasakojama iš abiejų, tai yra, detektyvo bei žudiko perspektyvų, todėl žiūrovui leidžiama suprasti tiek vieno, tiek kito motyvus bei tikslus. Nors atrodytų, kad toks pasakojimo stilius atskleidžia per daug, o žiūrovui nebereikia spėlioti kas yra žudikas ir kokie jo motyvai, tačiau iš tiesų tai sukuria intriga bei laukimo jausmą, kai nežinai, kuris kurį pričiups. Taip pat, toks pasakojimo stilius leidžia susitapatinti su pačiu žudiku ir detektyvu, geriau suprasti veikėjų asmeninius išgyvenimus bei leidžia susimąstyti, kodėl vienas ir kitas gyvenime atsidūrė tokioje pozicijoje. Dar vienas šio serialo pliusas, o gal labiau pačio istorijos autoriaus Stepheno Kingo bruožas, tai, jog kiekvienas veikėjas tarsi gyvas, realybėje egzistuojantis asmuo, kiekvienas jų su savo asmeninėmis ydomis, paslaptimis, baimėmis, kurios palaipsniui yra atskleidžiamos žiūrovui.
„Ponas Mersedesas“ seriale nestinga siužeto vingių ir netikėtų detalių, nepaisant to, kad čia matomi S.Kingui būdingi atributai: klouno kaukė, traumuojančią patirtį turintis nusikaltėlis, seksualinio pobūdžio scenos. Tokie bruožai lengvai leidžia atpažinti siaubo romanų meistro stilių, kuris net ir po daugelio metų vis dar stebina.