Setas Rogenas pradeda savo „Oskarų” kampaniją už filmą „Fabelmanai” kaip genialus komikas – supykdydamas Akademiją! Rogenas nesutaria su industrijos žmonėmis, kurie vis dar kovoja už apdovanojimų žiūrovų skaičiaus augimą, nes nes nesupranta, kodėl kažkam tai turėtų rūpėti. Šis aštrus požiūris pasirodė tuo metu, kai Rogenas reklamavo savo bulvių traškučių “Lays” reklaminį filmuką “Super Bowl” su Paulu Ruddu. Jis buvo nusiteikęs ne prieš patį apdovanojimų šou, o prieš pačią idėją, kad jis turėtų būti svarbus ir tiems, kurie nepriklauso Holivudo burbului.
„Nesuprantu, kodėl kino žmonėms taip svarbu, ar kitiems žmonėms tai įdomu, kokius apdovanojimus mes sau skiriame. Man atrodo, kad gal tai žmonėms tiesiog nerūpi. Man nerūpi, kas laimi automobilių apdovanojimus. Jokia kita pramonės šaka nesitiki, kad kiekvienam rūpės, kokiais apdovanojimais jie save apipila. Gal žmonėms tiesiog nerūpi. Galbūt kurį laiką rūpėjo ir po kurio laiko liovėsi tuo rūpintis. O kodėl jiems turėtų rūpėti?“
Žinoma, pagrindinis skirtumas tarp automobilių trofėjų ir paauksuotos kino žmogaus statulėlės yra garsenybių kultūra. Žiūrovai prisiriša prie jiems patinkančių filmų ir aktorių, todėl matyti, kaip jų favoritai apdovanojami, tampa ypatingu patvirtinimu. Ar ir jums taip nutinka, kad įsijungiate “Oskarų” ceremoniją, ir aiškiai jaučiate tam tikrą liguistą malonumą stebėdami, kaip Akademija priima visus neteisingus sprendimus ir ignoruoja geriausius metų pasirodymus. Viskas priklauso nuo mūsų prisirišimo prie mums patinkančių dalykų ir bendros reakcijos į tai, kaip Akademija juos įvertina, arba apdovanoja arba ne.
Gal žiūrovams tiesiog patinka įsijausti į Holivudo burbulą ir dalyvauti “Oskarų” apdovanojimuose kaip žiūrovams. Ne todėl, kad šie metai yra puikūs, o tam, kad tiesiog patektume į žėrintį Holivudo burbulą… Tačiau kad ir kaip vertintumėte “Oskarus” ar Rogeno žodžius, faktas yra toks: televizijos transliuojamos ceremonijos žiūrimumas smarkiai mažėja.
Tačiau kas vis tiek žiūri?
Ironiška, kad Rogenas skundžiasi, jog Oskarų ceremonija reklamuojama, o tuo pat metu reklamuoja savo supertaurės reklamą. Tai nepaprastai ironiška, bet tai nėra svarbiausia. Rogenas nešmeižia “Oskarų” ir neabejoja jų tikrumu, jis iš tikrųjų atkreipia dėmesį į labai įdomią realybę – “Oskarų” apdovanojimai nėra tokie, kokie jie buvo anksčiau. Pramonė keičiasi, žmonės, ir “Didžiausias Holivudo vakaras” nebeturi tokio didelio svarbumo, koks buvo prieš kelis dešimtmečius.
Tiesa, nors šie metai buvo gana keistoki kino teatrų pelno atžvilgiu, jau kurį laiką akivaizdu, kad egzistuoja atotrūkis tarp to, kokius filmus žiūri didžioji auditorija ir kokius filmus Akademija nusprendžia apdovanoti. Dauguma šių metų geriausių filmų nominacijų surinko mažiau nei 40 mln. dolerių pajamų, o tai rodo, kad juos pamatė tik nedidelė dalis žiūrovų. Žinoma, ceremonijos žiūrimumas mažėja! Jei žiūrovai nėra prisirišę prie nominuotų filmų, kam žiūrėti, kas laimės? Todėl per daugelį metų “Oskarų” apdovanojimų reitingai sumažėjo. Pasak “Variety” (JAV savaitinio pramogų ir prekybos žurnalo), praėjusių metų transliaciją stebėjo tik 9,23 mln. žiūrovų, t. y. 51 proc. mažiau nei 2020 m., kai “Oskarų” apdovanojimus stebėjo 18,69 mln. žiūrovų.
Kas toliau?
Savo pastabomis Rogenas iš esmės nekreipia dėmesio į šiuos skaičius. Kodėl turėtų būti svarbu, ar žmonės žiūri ceremoniją? Kodėl turėtų būti svarbu, ar jiems apskritai rūpi? Holivudas vargu ar yra vienintelė pramonės šaka, kuri sau patapšnoja per nugarą, rengdama apdovanojimų šou, tačiau argi tai nėra puiku, kad tik patys atstovai gali tai švęsti? Didesnė problema yra tai, kokiam tikslui “Oskarai” planuoja tarnauti ateityje. Nėra visiškai neįmanoma susigrąžinti platesnę auditoriją, tačiau tam reikėtų imtis esminių pokyčių. Žinoma, Akademija jau pradėjo tai daryti (tiesa, sraigės greičiu), imdamasi mažų žingsnelių. Pavyzdžiui, grįžta prie maksimalaus 10 geriausių filmų nominacijų skaičiaus ir plečia balsuotojų ratą, įtraukdama į jį visuomenę. Tačiau kol kas tai nepadarė didelės įtakos žiūrovų skaičiui. Galbūt, jeigu Akademija skirtų dėmesio populiaresniems filmams, žiūrovų skaičius padidėtų, tačiau tai atrodo mažai tikėtina.
Kita vertus, gal taip, kaip yra dabar, yra gerai. Galbūt “Oskarai” yra tik kažkas, kuo gali mėgautis Holivudo burbule besisukantys žmonės, o žiūrovų ir toliau mažės iki tiek, kad juos įsijungs tik tie, kuriems tai nuoširdžiai yra įdomu. Tai vis dar gali duoti daug naudos kino industrijai, paskatinti didžiausius metų filmus ir suteikti jiems pelnyto pripažinimo – tačiau mažas žiūrovų auditorijos skaičius gerokai mažina Akademijos galimybę uždirbti iš transliacijos. Galų gale tai yra “Oskarų” ceremonijos krizė, ir ateinančiais metais Akademija turi pati nuspręsti, kokia yra žiūrovų auditorijos svarba.