Filmo „Mikis 17” (Mickey 17, 2025) režisierius pietų korėjietis Bong Joon Ho 2019 metais išgarsėjo su filmu „Parazitas“, kuris laimėjo 3 Oskarus už geriausią režisūrą, geriausią scenarijų ir kaip geriausias metų filmas, o dabar Joon Ho grįžta su kita komedija „Mikis 17”. Pasaulyje jis pripažįstamas kaip vienas iš geriausių XXI amžiaus režisierių, o jo naujausias filmas – tai puiki socialinė ir politinė šiuolaikinių ir istorinių įvykių kritika, kuri pašiepia diktatorius ir šaržuoja paprastą žmogų, kuriam reikia atkentėti diktatūros spąstus.
– Mikis? Kas tas Mikis?
Toks klausimas kyla išgirdus filmo pavadinimą, nes pagrindinio herojaus vardas neskamba labai įspūdingai.
Kaip vėliau išaiškėja, jis ir nėra įspūdingas veikėjas, o tik paprastas pastumdėlis.
Kariškai apsirengęs Robertas Patisonas (Robert Pattison) po ilgos pertaukos didžiajame ekrane pasirodo kaip jaunas kvailelis Mikis Barnsas – paploninęs balselį, nutaisęs keistoką veido išraišką, lyg būtų nukritęs iš mėnulio. Ir nors iš pažiūros atrodo, kad filmas bus apie dar vieną eilinį Rajeną, vis dėlto tai visai ne istorinė drama, o mokslinės fantastikos komedija.
Nusikeliame į netolimą ateitį, 2054-uosius metus, kai Žemę jau yra ištikusi išteklių krizė ir žmonėms pradeda trūkti būtinųjų priemonių, įskaitant maistą. Taigi kaip ir visais laikais avantiūristai arba nusikaltėliai susideda krepšius ir bėga kur akys veda. Filmo kontekste po penkiasdiešimties metų mes jau esame atradę naujų planetų, kuriose galima gyventi, tačiau tam, kad jose būtų galima įsikurti, reikalingi bandomieji triušiai.
Mikis Barnsas – nei avantiūristas, nei nusikaltėlis, – jis nenusisekęs verslininkas, kurį persekioja nusikaltėliai, taigi jaunuolis, neturėdamas iš ko grąžinti didelių skolų, sėda į paskutinį reisą į kosmosą, kuriame tikisi susikurti naują gyvenimą. Kad galėtų pakliūti į kosminį laivą, jis sutinka būti panaudojamu, tai yra tarnaudamas bendruomenei būti nuolat žudomas ir klonuojamas.
Filme dažnai Mikio klausiama: „Kaip jautiesi mirdamas?“, o Mikis sako taip, kaip yra, – baisu, tačiau jis neturi kito pasirinkimo. Jo mirtis dažnai būna skausminga ir žiauri, bet Mikį palaiko mintis, kad vėliau jis vėl atgims ir bus toks, koks buvęs.
Tačiau visos technologijos turi spragų. Ir vieną dieną per klaidą Mikis 17 susitinka su Mikiu 18 ir jiems nelieka kitos išeities, tik nužudyti vienas kitą arba… išmokti kartu egzistuoti.
Pagrindiniam veikėjui vardas parenkamas kasdienis ir niekuo neypatingas, galima sakyti, taip žmonės vadina šunis. Nes Mikis 17 nelaikomas visaverčiu žmogumi. Jis kiekvieną kartą iš naujo perdirbamas iš organinių atliekų, jo gyvybės niekas nevertina, jausmų nepaiso, o ir pats Mikis kenčia dėl vaikystės traumos ir dėl visko kaltina save. Mikis yra įsiteikinėtojas, tai yra jis bando visiems įtikti, nes jo paties savivertė žema ir jis bijo konfliktų. Nors iš pažiūros taip ir neatrodo, filme vyksta ne tik veiksmas, bet ir pagrindinio veikėjo vidinė transformacija.
Įvykių eiga pasikeičia atsiradus Mikiui 18. Šis Mikis – visai kitoks. Jis nuožmus ir aršus, neleidžia savęs žeminti, keršija savo priešams, siekia išlikti ir nepaiso kitų jausmų. Mikis 18 yra žiaurus ir nieko nesigaili, taigi jis – Mikio 17 priešingybė. Ir štai žmonijos atstovai, atsidūrę naujoje planetoje, susiduria su nežemiškomis būtybėmis ir turi kovoti dėl savo išlikimo. Ar bent jau taip jiems atrodo. O Mikiai tampa superherojai, kurie išgelbės arba neišgelbės savo rasę.
Filmas yra apie tai, kaip žmonės vertina saviškius. Lyginant su „šlykštukais“, ekrane pasirodančiais ateiviais, žmonėms visiškai nerūpi kiti žmonės ir jie nevertina gyvybės. Filme daroma prielaidą, kad būtent todėl žmonijai gresia išnykimas: jie iš prigimties yra egoistai ir todėl jiems kyla grėsmė neišgyventi, o jų siekis būti „tyriems“ jiems trukdo įžvelgti tai, kas išties svarbu.
Šioje kino juostoje su humoro elementais atsispindi tokie istoriniai reiškiniai kaip nacizmas, kapitalizmas, nacionalizmas, šovinizmas, autoritarizmas, iš esmės tai žmonijos ydų satyra, gudriai užmaskuota po absurdo ir komedijos elementais. Tai pasakojimas apie žmonijos traumas, kurios sąveikauja tarpusavyje su individo traumomis ir daro viena kitai įtaką.