„Žvaigždžių karų” gerbėjams atėjo geri laikai – galima pamiršti apie metų metus laukiamą mylimų veikėjų sugrįžimą į, tebūnie mažiuosius, bet, ekranus. Naujausias „Žvaigždžių karų“ frančizės serialas „Andor“, kuris Disney+ platformoje pasirodė prieš savaitę, jau sulaukė kritikų liaupsių. Šis serialas vadinamas brandžiausiu ir niūriausiu galaktikos toli, toli pasakojimu. Šiame seriale žiūrovui praveriama uždanga į daug didesnį ir žiauresnį pasaulį, kuriame dėmesio centre atsiduria ne Lukas, Lėja, Obi-Vanas ir kiti visiems žinomi veikėjai, o „žemiškesni“ (jei galima taip pavadinti) bei, drįstu teigti, įdomesni herojai.
Pagrindinė serialo istorija sukasi apie Cassianą Andorą (vaidina Diego Luna), gerbėjams pažįstamą iš „Šelmis-1. Žvaigždžių karų istorija“ (2016). Filme susipažįstame su įvykiais iki „Žvaigždžių karų IV: nauja viltis“. „Šelmyje-1” sukilėliai stengiasi pavogti „Mirties žvaigždės“ planus ir galiausiai sunaikinti šį grėsmingą Imperijos ginklą. O „Andor“ seriale mus pasitinka Cassianas, kuris po penkių metų dar tik taps sukilėlių didvyriu ir įrodys, kad esame patys atsakingi už savo likimą. Serialo Cassianas – į skolas įklimpęs vagis, „vaikščiojantis peilio ašmenimis“ bei privalantis nuolat dairytis sau per petį. Iš pradžių jis gali atrodyti nuožmus, bebaimis ir nutrūktgalviškas veikėjas, kuriam mažai kas rūpi, tačiau vėliau atskleidžiama ir kita, geriau užmaskuota jo asmenybės pusė.
Toks naratyvo plėtojimas daro serialą su kiekviena serija vis labiau įtraukiantį. Žiūrovams gali atrodyti, kad jie jau pažįsta pagrindinį veikėją, o tuomet įvyksta kas nors, kas priverčia savo susikurtą Cassiano paveikslą šiek tiek savo galvose paredaguoti. Tai, be abejo, yra stiprioji „Andor“ pusė. Tiek siužetas, tiek veikėjų pasirinkimai yra sunkiai nuspėjami, todėl pasakojimas intriguoja, įtraukia. Viena iš pagrindinių idėjų, plėtojamų seriale yra didelio masto pokyčiai, kuriuos sukelia visuomenės „nurašyti“ veikėjai, iš kurių niekas nieko nebesitiki. Tokia yra ir Cassiano istorija. Diego Luna šiame vaidmenyje atsiskleidžia tiesiog puikiai.
Siužeto „skeletas“ – gerai fikcijos pasauliui žinoma „herojaus kelionė“. Šį konceptą 1949 m. išpopuliarino mitologijos specialistas Josephas Campbellas knygoje „Herojus su tūkstančiu veidų“. Viena svarbiausių bet kokio pasakojimo dalių yra pagrindinio veikėjo atsiskyrimas nuo kasdienio, jam įprasto pasaulio ir leidimasis į nuotykį. Be gero nuotykio nėra jokios geros istorijos. Taigi, nieko nenustabina tai, kad „Andor“ seriale Cassianas patenka į jam svetimą pasaulį atlikti beveik misijos neįmanomos. Aišku viena – jam reikia tikslo. Betikslis vagies gyvenimas gana skaudžiai matomas pagrindinio veikėjo veide. Nors leidimasis į pavojingą nuotykį ir nebuvo jo planuose, gana greitai tampa aišku, kad Cassianas pradeda permąstyti savo egzistencijos pasirinkimus. Iš pradžių nieko bendra su sukilėlių tikslais nenorintis turėti vagis kaip žinome iš 2016 m. filmo, galiausiai paaukoja savo gyvybę dėl taikos galaktikoje.
Kita svarbi istorijos ašis – be abejo, gėrio ir blogio kova, tik čia ji neapsiriboja Galaktikos Imperijos ir sukilėlių konfliktu. Seriale taip pat akcentuojama gėrio ir blogio kova, slypinti kiekviename herojuje, ir, tuo pačiu, kiekviename mūsų. Dėl šios priežasties Imperijos ir sukilėlių kova tampa labiau simbolišku serialo veikėju vidinių kovų atspindžiu. Norėdamas kovoti prieš Imperiją, pirmiausiai, turi pažaboti tamsiąją savo pusę. Jei jau pradėjau apie blogį, tai norėčiau serialą pagirti ir už nevienareikšmiškai sukonstruotus blogiečių portretus. Pagrindinis blogis, aišku, yra Imperija, bet kas slypi už jos? Kas tie veikėjai, kurie prisideda prie šio milžiniško naikinimo aparato kūrimo? Iš dalies Imperijos pareigūnų vaizdavimas seriale juos „sužmogina“, nes matome juos pažeidžiamus arba išsigandusius, tikrai netobulus didelio mechanizmo varžtelius. Imperija yra stipri tiek, kiek silpniausia jos grandies dalis, ir čia pasakojimas labai įdomiai vysto šią idėją. Beje, sukilėliai taip pat nepaliks abejingų. Apskritai, aktoriai šiam serialui parinkti puikiai.
Dar vienas stiprus serialo elementas yra tai, kad didelė dalis veiksmo buvo nufilmuota ne prieš žalią ekraną. Veikėjus matome atvirose vietose, gamtoje, ir tai sukuria tikrumo bei artumo jausmą. Filmuota buvo ir Pinewood studijoje Anglijoje, bet laukinės gamtos vaizdai daugeliui tikrai „nuneš stogą“ (ypatingai, jei esate Škotiškų kalvų mėgėjai). Produkcijos dizainas taip pat aukščiausios kokybės, apgalvota kiekviena smulkmena. Aplinka, kurioje vyksta veiksmas puikiai papildo veikėjų jausmus ir motyvus, o kosmoso platybės bei droidai (kaipgi be jų) nuostabiai dera su įvairių planetų gyventojų kasdienybe.
„Andor“ – labai pavykusi „Žvaigždžių karų“ visatos dalis, praturtinanti egzistuojančius pasakojimus neįprastais, drąsiais, ir inovatyviais sprendimais. Žiūrovai yra priartinami prie „žemiškesnių“, o tuo pačiu skausmingesnių buvimo nuolatinėje gėrio ir blogio kovoje aspektų. Niekas nėra užtikrinta arba garantuota. Pasitelkiant vieno netikėtai herojumi tapusio vagies perspektyvą, atskleidžiamas tiek pat turtingas kiek ir skurdus galaktikos toli, toli gyvenimas.