Kai vasaros kino sezonas atrodo itin tragiškai dėl nustumtų į ateitį galingų premjerų, tai nelieka jokios kitos išeities kaip pasinerti į įvairių platformų pasaulį, kuriuose kiekvieną savaitę galima išvysti po vieną kokį nors naują projektą. Šįkart kalba eis apie naująjį „HBO“ projektą „Amerikietiškas agurkėlis“ (angl. „An American Pickle“), kurio kūrėjais tapo žinomi Holivudo apsirūkėliai Sethas Rogenas su Evanu Goldbergu bei ilgametis jų prodiusuojamų filmų operatorius Brandonas Trostas, kuriam šįkart atiteko garbė atsisėsti į režisieriaus kėdę.
Filmo pasakojimas rutuliojasi 1920 metais aplink iš Europos į svajonių šalį – Ameriką, emigravusį žydų kilmės Heršelį Grinbaumą. Vieną dieną, dirbdamas gamykloje, Heršelis visiškai atsitiktinai įkrenta į marinuotų agurkų bačką, kurioje jis praleidžia 100 metų. Atsipeikėjęs, niekuo nepasikeitęs ir sužinojęs, jog dabar yra 2020-ieji, Heršelis nusprendžia rasti savo artimuosius. Ar jam pavyks tą padaryti? Štai kur klausimas, nes pasaulis, kuriame jis gyveno, kardinaliai pasikeitė, tad Heršeliui kažkokiu stebuklingu būdu teks itin greitai integruotis į nuo technologijų priklausomą visuomenę.
Štai va tokiu nauju kūriniu mus pamalonino Rogeno/Goldbergo duetas. Vyrukai daug metų mus linksmindavo su tokiais nutrūktgalviškais projektais kaip „Užkibo“ (angl. „Knocked Up“), „Kietakiaušiai“ (angl. „Superbad“), „Marihuanos ekspresas“ (angl. „Pineapple Express“), „Interviu su diktatoriumi“ (angl. „The Interview“), „Dabar jau tikrai šikna“ (angl. „This is the End“), „Kūčiukai, narkotikai ir seksas“ (angl. „The Night Before“) ir „Dešrelių balius“ (angl. „Sausage Party“), jog laukti jų naujo darbo buvo tikrai verta. Bet ar tas laukimas pasiteisino? Manau, kad taip. Bet perspėju, čia jau reikia būti ištikimu mano paminėto dueto kūrybos gerbėju, kad šis filmas Jums išties patiktų.
Daug apie patį siužetą ir kaip jis čia yra vystomas nepasakosiu, nes tai, ką perskaitėte, yra tik pačios istorijos pamatas, kuris turėtų tiesiog pritraukti žiūrovą šios juostos peržiūrai. Nes pripažinkime, idėja yra tokia, jog atrodo, kad ją Sethas Rogenas su Evanu Goldbergu sugalvojo neblogai pavartojus tam tikrų atpalaiduojančių narkotinių medžiagų, kurių kodinis pavadinimas – 4:20.
Tad, trumpai kalbant, tai yra filmas, kuriame puikiai yra pašiepiamas amerikiečių požiūris į tam tikras socialines ir visuomenei būdingas spragas, kuriomis šiuolaikinis žmogus nelabai gali didžiuotis. Visgi juostos epicentre – žmogus, kurio vertybės atkeliavusios iš 1920 metų, kai gyventi JAV buvo nelabai smagu kokiems nors atvykėliams ar tamsesnio gymio žmonėms. Be to, filme nagrinėjamos dar ir kitokios temos, su kuriomis, deja, ir šiais laikais tenka susidurti žmonėms, kurie gyvena ne itin liberalioje visuomenėje. Deja, atskleisti jų nenoriu, nes patys žiūrėdami filmą puikiai suprasite, apie ką eina kalba, o ir gadinti juokelių, kuriais yra paremta ši kažkiek nešvanki ir atvira komedija, nenoriu.
Patiko man, jog pagrindiniai filmo personažai yra ganėtinai charizmatiškos asmenybės, kurios priverčia ne vieną kartą kvatoti dėl jų daromų sprendimų. Todėl kalbant apie komiškiausius filmo momentus, visi jie yra susiję su tuo, ką daro ir ką šneka juostos herojai. Tiesa, dialogai kartais peržengia tam tikras absurdo ribas, bet tai netrikdo, nes puikiai supranti, kokį produktą ir kieno gamybos tu žiūri. Būtent todėl dar kartą paminėsiu, jog jeigu nesate matę nei vieno Setho Rogeno ir Evano Goldbergo filmo, ši juosta gali sukelti keistus jausmus.
Vizualiame plane, filmas atrodo tiesiog puikiai. Tikrai taip. Vien už grimą, herojų kostiumus ir atitinkamas vienai ar kitai scenai paruoštas dekoracijas galima pagirti juosto kūrėjus. Tai liečia ir muziką, garso bei vaizdo montažą ir aišku kameros darbą. Tvarkingas, išties tvarkingas darbas.
Nežinau kaip Jums, bet man tikrai smagu yra matyti įvairiuose kino projektuose Sethą Rogeną, kuris čia atliko net du vaidmenis – Heršelio ir Beno. Aktoriaus vaidyba nekėlė jokio diskomforto, o ir pasijuokti iš tokių dviejų skirtingų personažų buvo išties pakankamai gerai. Dar filme galime pamatyti Sarah Snook, Davidą Mattey‘į, Joanną Adler ir kt.
Apibendrinant – nuotaikinga, verčianti kartais susimąstyti ir turinti aiškią potekstę komedija, kuri suteikia pakankamai neblogą pramogą dėl neprailgstančio ir kažkiek pavažiavusio siužeto ir dviejų Sethu Rogenu ekrane.