2018 metais kino ekranus pasiekė nestandartiškai atrodantis bei visiškai nenuspėjamas kriminalinis trileris „Paieška“ (angl. „Searching“), kuris jaunam režisieriui Aneeshui Chaganty tapo debiutu pilno metro kine. Ir dabar, praėjus dviems metams po sėkmingo karjeros starto, daug žadantis kino kūrėjas sugrįžo su dar vienu kraują stingdančiu projektu – psichologiniu trileriu „Bėk“ (angl. „Run“).
Filmo istorija sukasi aplink vienišą motiną Dianą Šerman, kurios pernelyg didelis rūpestis savo dukrai paverčia jos gyvenimą tikru košmaru. Mergaitė yra uždaryta namuose, ji negali matytis su savo bendraamžiais ir kasdien yra priversta vartoti labai daug vaistų, kurie jai sukelia tikrą kančią.
Vieną dieną, mergina sužino kraupią motinos paslaptį, kuri priverčia ją bėgti kuo toliau nuo jos. Tik ar jai pavyks tą padaryti? Nežinia, nes motinos metodai yra visiškai nežmogiški ir galintys pakenkti ne tik dukrai, bet ir visiems žmonėms, kurie stos jos kelyje.
Jeigu reikėtų pasakyti, kokie projektai savo atmosfera ir pateikimu yra panašūs į šį naują trilerį, tai mano atsakymu taptų du pavadinimai – 1990 metais pasirodęs itin šiurpus filmas „Mizerė“ (angl. „Misery“) ir mini serialas „Spektaklis“ (angl. „The Act“), kuriuose kaip ir čia buvo pateikta visiškai neadekvataus rūpesčio tema bei to pasekmės.
Filmas pačioje pradžioje sužavi netikėta intriga, kuri yra gvildenama iki pat vidurio, o po to, išaiškėjus tam tikriems siužetinės linijos aspektams, viskas pavirsta į įtampos nestokojantį trilerį, kuris puikiai susidorojo su užduotimis paerzinti žiūrovą ir tuo pačiu suteikti jam tokį jausmą, lyg jis sėdėtų kaip ant adatų. Ir tai yra tiesiog fenomenalus režisieriaus žingsnis, leidęs ne tik pasinerti į įdomiai papasakotą istoriją, bet ir peržiūros metu jaustis labai nejaukiai dėl nežinomybės.
Personažai filme irgi verti dėmesio. Jų aišku nėra čia daug, bet pagrindinis duetas – motina su dukra, tiesiog nepakartojami. Viena tu gali žavėtis ir užjausti dėl tokio likimo, kuris ją sutiko, o kitos nuoširdžiai nekęsti dėl to, ką jai tenka daryti, norint pasiekti savo užsibrėžtus tikslus. Ir šičia viskas pateikta ne taip paprastai kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, todėl įsigilinti į problemas, kurias gvildena šis filmas, nebus taip sunku, jeigu visą savo dėmesį skirsite siužeto analizei.
Kuo gali pasigirti ši juosta, tai puikiu garsu, kuris suteikia peržiūrai labai svarbų efektą. Todėl mano didžiulė rekomendacija – žiūrėkite šį filmą kine arba su labai gera garso aparatūra, nes būtent garsas čia yra pakankamai svarbiu įrankiu, norint gauti reikiamą įtampos dozę.
Kameros darbas labai efektingas ir žavintis staigiais manevrais, garso ir vaizdo montažas nuostabus, o muzika, kuri lydi daugelį scenų, yra puikiai prie jų priderinta.
Pagrindiniai filmo aktoriai pasidarbavo išties gerai. Ypatingai Sarah Paulson, kurią vis dažniau galime matyti tiek filmuose, tiek ir serialuose, kuriuose jai tenka vaidinti pakankamai kontraversiškas asmenybes. Šičia jos vaidyba buvo nepriekaištinga, jog kiekvienoje scenoje, kurioje jai teko rodytis, buvo galima jausti išties didžiulę baimę. Jai talkinanti Kiera Allen irgi visai gerai susidorojo su savo įkūnytu personažu, kuriuo buvo nesunkiai patikėti dėl itin natūralios ir įtikinamos vaidybos.
Visumoje – filmas „Bėk“ tai dar vienas geras 2020 metų atradimas, kuris be abejo atidurs tiek mano, tiek ir daugelio kitų kiną mylinčių žmonių geriausių metų filmų sąraše. Tad mėgstantiems įtampos nestokojančius psichologinius trilerius – rekomenduojama susipažinti su šiuo nauju Aneesho Chaganty darbu.