Kai dovanų gauni 20-ies geriausių Clinto Eastwoodo filmų kolekcinį Blu-Ray rinkinį, nuodėmė juo nepasimėgauti. Tarp to dvidešimtuko buvo ir mano labai mėgstamas bei, mano nuomone, geriausias Clinto Eastwoodo režisūrinis darbas – 1992 metais pasirodęs ir keturis „Oskarus“ pelnęs vesterno žanro šedevras „Menantis pikta“ (angl. „Unforgiven“).
Filmo istorija sukasi aplink ramų gyvenimą vedantį ir vaikus auginantį fermerį Bilą Munį, kuris nešioja su savimi didžiulę paslaptį – kažkada jis buvo vienas iš žiauriausių šaltakraujų žudikų vakaruose. Vieną dieną jam pasiūloma užsikalti kelis papildomus dolerius už grupelės niekštų, kurie subjaurojo vieną moterį, suėmimą. Tačiau šis iš pažiūros paprastas darbas, tiek Bilui, tiek ir keliems jo bičiuliams, kuriuos jis pakviečia į žygį, gali tapti paskutiniu jų gyvenimuose.
Labai myliu vesterno žanrą, todėl karts nuo karto peržiūrinėju visus mano mėgstamus šiam žanrui priklausančius filmus, tarp kurių aišku yra ir Clinto Eastwoodo kūrybos vaisiai kaip „Raitelis ant širmo žirgo“ (angl. „Pale Rider“), „Atstumtasis Džosis Veilsas“ (angl. „The Outlaw Josey Wales“) ir aišku šis „Oskarinis“ projektas. Tiesą sakant, šis yra vienas iš mano TOP 5 geriausių visų laikų vesternų.
Kas man labiausiai patinka šiame filme, jog jis buvo ilgus metus brandintas paties Clinto Eastwoodo, kuris ne tik norėjo išlaukti tinkamo amžiaus, kad pats suvaidintų pagrindinį vaidmenį, bet ir įgauti daug daugiau režisūrinės patirties. Todėl stebint šį pasakojimą galima pamatyti, kaip gi kruopščiai atrodo jo režisūra. Kiekviena detalė, kiekvienas pokalbis, kiekviena susidūrimo scena atrodo nepriekaištingai. Mes akimirksniu persikeliame į XIX amžiaus pabaigos JAV vakarus, kuriuose siautėjo kaubojai, banditai ir galvų medžiotojai.
Pati juostos tema yra daugiasluoksnė. Čia ne vien gvildenama istorija apie neteisybę ir smurtą prieš moterį, bet ir apie tikrą vyrišką draugystę, pasišventimą, kerštą ir neteisybę, kuri privertė pagrindinius juostos personažus elgtis taip, jog iš vienos pusės matome žmogiškumą, o iš kitos visišką nužmogėjimą. Ir toks kontrastas puikiai paryškina bendrą pasakojimo atmosferą. Visgi tai niūrus, itin tikroviškas ir brutalus pasakojimas, kuriame nėra vietos šypsenai.
Juostos personažai labai charizmatiški. Ne vien pagrindinis kietašiknis juostos herojus Bilas Munis čia diktuoja savo sąlygas. Jam visiškai nenusileidžia šerifas „mažasis“ Bilas Dagetas ir ištikimas bičiulis Nedas Loganas. Vien jų čia pakanka, kad istorija įgautų labai daug įdomių spalvų. Kiekvienas iš šių mano paminėtų veikėjų puikiai atsiskleidžia kaip asmenybės, dėl ko patikėti jų veiksmais ir suprasti jų mąstyseną yra labai lengva. Juos papildo ir daug kitų pašalinių personažų, kurie irgi tampa gana svarbiu šios istorijos varikliu.
Techniškai – tai vienas idealiausių mano matytų vesternų. Nieko naujo nepasakysiu, bet už meninį apipavidalinimą, produkcijos dizainą, muziką, montažą ir kameros darbą galima tik paploti. Nepriekaištingai atliktas darbas, kuris aišku buvo įvertintas ir JAV kino meno ir mokslo akademijos.
Filmo treileris:
Vaidybos plane irgi viskas puikiai. Clintas Eastwoodas dar kartą įrodė, jog jis ne tik šaunus režisierius, bet ir labai geras aktorius. Tą įrodo ir jo nominacija „Oskarui“ už geriausią vyrišką vaidmenį. Taip pat filme stiprią vaidybą pademonstravo Gene‘as Hackmanas, kuris pelnė savo antrąją „Oskaro“ statulėlę geriausio antro plano aktoriaus kategorijoje. Be to, filmą savo pasirodymų papuošė Morganas Freemanas ir Richardas Harrisas.
Apibendrinant, nes nemanau, kad verta pasakoti ar išpasakoti koks gi šis filmas yra puikus, pasakysiu, jog šią juostą privaloma pasižiūrėti ne tik dėl bendro išprusimo, bet ir dėl to, jog tokių kokybiškų vesternų XXI amžiuje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.