2019 metų HBO mini serialo „Černobylis“ sėkmė įkvėpė Rusijos kino kūrėjus sukurti savitą tragiškųjų įvykių, vykusių 1986 metais Sovietinėje Ukrainoje, versiją.
Tačiau ketvirtadienį didžiuosius ekranus pasiekusiam rusų režisieriaus Danilo Kozlovskio „Černobyliui“ toli gražu nepavyko sulaukti tokio paties kritikų pripažinimo, kaip Kraigo Mazino mini serialui.
Vietoje to, kad perpasakotų šiuos istorinius įvykius, Kozlovskio „Černobylis“ pasakoja apie išgalvotą ugniagesį branduolinės katastrofos fone.
Ugniagesys Aleksejus Karpušinas, kurį įkūnija pats Kozlovskis, yra patrauklus jaunas gaisrininkas, kuris meta savo darbą Pripetėje, kad galėtų kartu su savo ankstesniąja simpatija Olga apsigyventi Kijeve.
Tačiau sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje sujaukia vyro planus. Jis priverstas grįžti į Pripetę, kur išgelbsti ant elektrinės stogo įstrigusius bendradarbius ir atidaro po reaktoriumi esančią vandens sklendę, kad išvengtų dar vieno sprogimo – o po viso to išeina beveik nepaveiktas radiacijos.
Rusijos kino kritikai smarkiai kritikuoja filmą už tai, kad šis sukoncentruotas į pagrindinio veikėjo herojiškumą, o ne tikrąjį tragedijos siaubą ir vadina jį „Labiau Holivudišku“, nei tikroji Holivudo versija.
„Naujasis Danilo Kozlovskio darbas yra melodramatiška fantastinė istorija su Černobylio tragedijos fonu“, „TimeOut“ rašo Vera Alenuškina. „Jei nelaimę lemiančio skyriaus sprogimas būtų pakeistas, sakykime, į nelaimę marsiečių kolonijoje, tuomet, nepaisant veiksmo vietos, kostiumų ir aplinkos, filme nelabai kas pasikeistų“.
„Meduza“ kino kritikas Antonas Dolinas Kozlovskio „Černobylį“ vadina filmu, kuriame „pagrindinis veikėjas užgesina gaisrą, vairuoja greitosios pagalbos automobilį ir neria po reaktoriumi“.
„Šiame „Černobylyje“ nesunku pamatyti aštrią ir tikėtiną parabolę apie Rusijos vyruką, pasiryžusį nerti tiesiai į ugnį be draudimo ir paaukoti savo gyvybę, kad tik nereikėtų rūpintis moterimi ir vaiku“, rašo Dolinas.
Tačiau „RBC“ Egoras Moskvitinas ginčijasi, jog filmas yra puikus mini serialo papildymas, kadangi kiekvienas kino kūrėjas turi teisę interpretuoti įvykius, kaip nori.
Nepaisant filmo silpnumo, kritikai įvertino puikų kameros darbą, kurį įgyvendino 26-erių kino operatorė Ksenia Serda.
„Ilgas ir nuspėjamas išdėstymas staiga pripildomas pirmosios scenos vaizdų: herojus, skubantis prie ugnies, negyvi paukščiai krintantys iš dangaus, žali miškai, virstantys raudonais ir žmonės, nusidažantys pilkai. Ši scena sukrečia žiūrovą ir parodo, kodėl kino operatorė Ksenia Sereda netrukus pradės filmuoti populiarųjį HBO serialą“ rašo Moskvitinas.
„Šį filmą verta pažiūrėti dėl pribloškiančios kinematografijos, kuri nustatys vizualinį buitinių filmų toną ateinantiems metams“, sako Dolinas ir apibūdina Serdą, kaip „stipriausią „Černobylio“ moterį“.