Pasaulyje yra daugybė puikių aktorių ir kiekvieno iš jų siekiamybė ne tik gerai atlikti savo darbą, bet ir pelnyti savo kolegų pripažinimą, užtikrinantį jiems vietą po saulę. Įvairūs apdovanojimai jiems tampa įrodymu, jog jų sunkus darbas nenuėjo veltui, dažnai tai tampa tramplynu padedančiu jiems vystyti savo karjerą. Tiesa, kartais net ir puikiausiems aktoriams prestižinių apdovanojimų tenka laukti labai ilgai, to puikus pavyzdys yra garsus aktorius Leonardas DiCaprio – savo pirmajį „Oskarą“ laimėjęs tik 2016 metais. Visgi, ne visiems tenka laukti išsvajotojo apdovanojimo, kai kuriems sėkmė nusišypso jau pirmaisiais bandymais. Tokią sėkmės palytėtą galime laikyti Kenijos-Meksikos aktorę Lupitą Nyong‘o.
Lupita Amondi Nyong‘o gimė 1983 metų kovo 1 dieną Meksikoje, kur jos tėvai Dorothy Ogada Buyu ir Peteris Anyang‘ Nyong‘o, Kenijos politikas, gyveno dėl politinės represijos. Aktorė yra kilusi iš Luo – Rytų Afrikos tautos, kur yra tradicija vaikui vardą suteikti pagal tą dieną minimas šventes, dėl šios priežasties jos tėvai jai suteikė ispanišką vardą Lupita, kuris yra mažybinis Gvadalupės variantas. Dar būnant kūdikiui Lupitos tėvai grįžo į Keniją, kur ir užaugo ši garsi aktorė. Lupita Nyong‘o kurį laiką mokėsi Meksikoje, pagrindinį išsilavinimą įgavo Nairobyje, tačiau savo svajonę įgyvendino studijuodama Hampšyro koledže ir Jeilio universitete.
Studijuodama ir dirbdama, kaip prodiuserė ir stažuotoja, aktorė prisidėjo prie „Ištikimasis sodininkas“ (ang. „The Constant Gardener“) ir „Bendravardis“ (ang. „The Namesake“) filmų kūrimo. 2009 m. baigiamąjam darbui Hampšyro koledže aktorė sukūrė, režisavo, prodiusavo ir redagavo „In My Genes“ dokumentinį filmą. Projektas orientavosi į socialinius ir asmeninius iššūkius, su kuriais susiduria Kenijoje gyvenantys albinosai. 2010 m. šis filmas rodytas Niujorko Afrikos kino festivalyje. Netrukus po to Lupita Nyong‘o nusifilmavo seriale „Shuga“.
Didysis aktorės debiutas įvyko Steve‘o McQueeno 2013 metais išleistoje istorinėje dramoje „12 metų vergovės“ (ang. „12 Years of Slave“). Tai buvo pirmasis juodaodžių prodiuserio ir režisieriaus filmas pelnęs „Oskarą“ geriausio metų filmo kategorijoje. Lupita Nyong‘o taip pat pelnė „Oskarą“ šiame filme, kaip geriausia antro plano aktorė, tapdama šešta juodaode moterimi ir pirmąja afrikiete pelniusia „Oskarą“ už vaidybą. Tiesa, Lupita vaidmenį gavo likus trims savaitėms iki studijų baigimo, dėl ko viename interviu aktorė prisipažino maniusi, kad galbūt įvyko klaida, o filmo kūrėjai paskambins bet kurią minutę sakydami, kad jie suklydo ir ji yra atleista.
Nyong‘o pasakojo, kad pirmiausia besiruošdama Patsės vaidmeniui ji nuvyko į juodaodžių vaško muziejų Baltimorėje, taip pat stengėsi pasinerti į tų laikų istoriją, skaitė įvairias knygas apie vergovę, tarp jų ir Nortupo autobiografiją pagal kurią sukurtas filmas. Garsi aktorė turėjo susikūrusi ritualą, kuris jai padėdavo patekti ir išeiti iš personažo, tačiau vieno interviu metu buvo atskleista, kad jos įkūnyta moteris buvo tokia stipri, kad net ir turint ritualą būdavo labai sunku pereiti į save. Gilus Patsės, kaip asmenybės, pajautimas aktorei pelnė daugybę liaupsių, žiūrovai buvo pakerėti jos vaidybos, tai atnešė jai ne tik „Oskarą“, bet ir kitus apdovanojimus. Tiesa, „Oskaras“ Lupitai Nyong‘o padėjo ne tik sublizgėti ir iškilti kaip aktorei, bet ir gauti žaliąją kortelę.
2015 m. aktorė atliko nedidelį vaidmenį filme „Non-Stop“, taip pat tais metais ji debiutavo Brodvėjuje, kur už pasirodymą „Eclipsed“ aktorė buvo nominuota „Tony“ apdovanojimui. 2016 m. Lupita Nyong‘o prisijungė prie „Žvaigždžių karų“ ir atliko Maz Kanatos, tūkstančio metų senumo pirato, vaidmenį, tais pačiais metais ji įgarsino Rakšą gyvo veiksmo filme „Džiunglių knyga“. Taip pat 2016 metais ją galėjome išvysti ir Mira‘os Nair filme „Katvės karalienė“ (ang. „Queen of Katwe“), kur ji atlieka vienišos mamos, turinčios išlaikyti savo šeimą vaidmenį. Tai nebuvo toks puikus jos vaidmuo, kaip „12 metų vergovės“, tačiau aktorės vaidyba buvo stulbinati. L. Nyong‘o pasakojo, kad perskaičiusi scenarijų iš karto susisiekė su savo agentu ir pranešė, kad ji privalo būti šiame projekte. Viename interviu aktorė aiškino, kad visus projektus ji renkasi instinktyviai. „Aš nesu nuolat kūrybinga“ – teigė ji. „Kažkokiu būdu kiekvienas vaidmuo mane išsekina, todėl žinau, kad savo darbą geriausiai atlieku, kai skiriu laiko poilsiui.“
2018 metais Lupita Nyong‘o prisijungė prie „Marvel Cinematic Universe“, kur filme „Juodoji pantera“ atliko idealios Wakandos šnipės vaidmenį. Jos kolegos šiame projekte teigė, kad aktorė į savo darbą žiūri labai rimtai, jos tekstas buvo tikra spalvų paletė, primarginta įvairiausių pastabų. Tiesa, nors Nyong‘o į savo kuriamus vaidmenis žiūri rimtai, pati yra labai linksma, jos kolegos iš įvairių projektų tik antrina, kad su šia aktore kino aikštelėje niekada nebūna liūdna. 2019 m. aktorė išleido debiutinę knygą vaikams „Sulwe“. Lupita pasakojo, kad netrukus po to kai pelnė „Oskarą“ gavo laišką nuo mergaitės, kuri rašė, jog ji ją išgelbėjo savo laimėjimu ir odos spalva. Iškart po to aktorė sulaukė pasiūlymų parašyti knygą, tačiau tuo metu nesijautė galinti tai padaryti. Viskas pasikeitė po filmo „Juodoji pantera“, aktorė teigė, jog tada suprato, kad tai gali kažką pakeisti. Lupitos Nyong‘o išleistoje knygoje daugiausiai dėmesio skiriama mažai mergaitei Sulwe, kurios oda vidurnakčio spalvos, o jos didžiausia svajonė būti tokia pat gražia kaip ir kitos mergaitės. Knyga iš karto tapo „The New York Times“ bestseleriu, pelnė ne vieną apdovanojimą, o 2021 m. „Netflix“ paskelbė, jog pagal šią knygą kurs animacinį muzikinį filmą.
2019 m. Lupitą Nyong‘o pirmą kartą buvo galima išvysti siaubo filme. Ji atliko pagrindinius vaidmenis Jordano Peele‘o filme „Mes“ (ang. „Us“). Filmas pasakoja apie vieną šeimą, kuri išvykusi atostogauti susiduria su piktais savo antrininkais. Režisierius vieno interviu metu atskleidė, kad Adelainos Vilson ir jos piktosios antrininkės Raudonos personažus kūrė įsivaizduodamas Lupitą Nyong‘o. Jis glaudžiai bendradarbiavo su aktore kuriant scenarijų, leidiniui „New York Times“ režisierius sakė, kad Nyong‘o uždavė labai daug klausimų, kas padėjo tiek jai geriau įsijausti į šiuos du personažus, tiek pačiam režisieriui geriau apibūdinti veikėjus. Kuriant du labai kontrastingus, tačiau tarpusavyje persipynusius personažus aktorei buvo tikras iššūkis. Buvo paskiriamos dienos, kada filmuojama Adelaina ir, kada jos blogoji antrininkė Raudona, taip siekiant išlaikyti aktorę personaže.
Lupita Nyong‘o juokauja, kad filmuoti scenas su savimi buvo gana sudėtinga, nes ji niekada negavo galimybės susitikti su savo partneriu. Kadangi tai pirmasis jos filmas siaubo žanre J. Peele‘as aktorei paskyrė namų darbų peržiūrėti skirtingo intensyvumo siaubo filmų. Tiesa, nors aktorė savo karjeroje turėjo patirties garsinant, jos balso panaudojimas filme „Mes“ buvo visiškai kitas lygis. Dauguma žiūrovų buvo šokiruoti tokiu balso pasikeitimu, o pats režisierius pripažįsta, kad netgi filmavimo komandos nariai išgirdę aktorės balsą išsigando. Tuo tarpu Lupita Nyong‘o atskleidė, jog tokį jos balsą įkvėpė spazminė disfonija – tai būklė, atsirandanti dėl patirtos emocinės ar fizinės traumos. Nors regis aktorė nenorėjo nieko blogo, o dauguma buvo sužavėti, Nyong‘o sulaukė nemažai kritikos iš Nacionalinės spazminės disfonijos asociacijos ir ne pelno siekiančių aktyvistų grupės „RespectAbility“ prezidentės. Jie teigė, kad neįgalumo susiejimas su piktais veikėjais dar labiau atskiria neįgaliuosius nuo visuomenės. Aktorė iškart pasisakė, kad nesiekė įžeisti šią negalią turinčių žmonių ar demonizuoti tokią būklę.
Tais pačiais metais aktorė pasirodė ir Abe‘o Forsythe‘o siaubo komedijoje „Mažieji monstrai“ (ang. „Little Monsters“), kurio siužetas sukasi aplink mokytoją besistengiančią apsaugoti savo mokinius nuo zombių. Tai buvo antrasis jos siaubo filmas po „Mes“ ir pirmasis komedijos žanre. A. Forsythe‘as, kaip ir J. Peele‘as pagrindinį mokytojos vaidmenį kūrį iškart įsivaizduodamas L. Nyong‘o. Besiruošdama šiam vaidmeniui aktorė peržiūrėjo kelis šio žanro filmus, išmoko groti ukulėle, nes prieš tai jokio instrumento nevaldė. Būtent ji pasirūpino, kad filme skambėtų Taylor Swift daina „Shake it Off“. Lupita Nyong‘o pasakojo, kad iš pradžių nerimavo dėl darbo su vaikais, nes tai niekada nebūna lengva, tačiau regis aktorė susitvarkė su šia užduotimi. Nyong‘o atskleidė, kad vaikai ją pažinojo, kaip panelę Karoliną, todėl ji turėjo nepamiršti kokią atsakomybę neša, kadangi tai buvo pirmas kartas, kai aktorė vaidina komedijoje, buvo sunku išlaikyti ne tik vaikų dėmesį, bet ir pačiai išlaikyti rimtą veidą.
Lupita Nyong‘o pasižymi ne tik stulbinančia vaidyba, ši aktorė yra mados ikona, kurios atvaizdas pasirodė net ant keturių „Vogue“ viršelių, ji tapo pirmąja tai padariusia juodaode aktore. Taip pat Nyong‘o mėgsta pasidomėti ją kalbinančiais publicistais, siekdama užmegzti natūralų pokalbį. Aktorė daug dėmesio skiria naujoms veikloms. 2015 m. ji tapo gamtos apsaugos „WildAid“ organizacijos ambasadore, ji visame pasulyje pasisako už dramblius, taip pat skatina moterų vaidybą ir domėjimasi menais Kenijoje. 2016 m. su „WildAid“ aktorė pradėjo kampaniją „hearts and minds“ skirtą kovai prieš brakonieriavimą. 2017 m. Nyong‘o prisijungė prie Me Too judėjimo ir leidinyje „New York Times“ paskelbė, kad kino prodiuseris Harvey‘is Weinsteinas 2011 m. dukart prie jos seksualiai priekabiavo, kol ji dar buvo Jeilio studentė. Dėl šios patirties aktorė atsisakė vaidmens filme „Kirtis dešine“ (ang. „Southpaw“), kur jis buvo vykdomasis prodiuseris. 2019 m. ji tapo ambasadore Michaelio Korso „Watch Hunger Stop“ kampanijoje.