21 amžius – tai laisvų žmonių ir laisvų pasirinkimų laikotarpis. Narkotikai nebeatrodo sunkiai pasiekiami, seksas tarp nepilnamečių, rodos, tapo įprastu reiškiniu, o smurto apraiškas regime kiekvieną dieną per televiziją. Kartais gyvendami savo gyvenimą ir nesusidurdami su panašia aplinka, net nesusimąstome, kad visai šalia mūsų jauni žmonės kenčia nuo priklausomybės narkotikams, alkoholiui, seksui ir turi įvairių psichologinių problemų, kurias stengiasi malšinti šiais būdais. 2019 metais naujai pasirodęs režisieriaus Sam Levinson serialas „Euphoria“ būtent ir pasakoja 21 amžiui būdingas opias jaunimo problemas.
Serialas „Euphoria“ pasakojamas pirmu asmeniu, tarsi dienoraščio forma. Filmavimo pobūdis yra kiek neįprastas bet įdomus tuo, kad režisierius sugeba prikaustyti dėmesį išlaikydamas nuolatinę įvykių seką ir pokalbius, kurie turi reikšmę bei paaiškinimus. Dažnai kadrai peršoka nuo dabarties į praeitį, o tai padeda suprasti kodėl viskas vyksta taip, kaip vyksta. Tai prikausto ir išlaiko dėmesį, nes dabarties ir praeities siejimas, leidžia suprasti ir pažinti kiekvieną herojų individualiai, jo asmenybę, požiūrį į gyvenimą, skirtingą gyvenimo istoriją bei ką jam teko išgyventi ir patirti.
Iš esmės serialas labai aiškiai atskleidžia psichologines problemas, minimi tokie sutrikimai kaip obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos atakos, nerimo sutrikimai ir kt. Parodoma kaip vaikystėje patirtos traumos ir išgyvenimai gali įtakoti jau suaugusio jaunuolio gyvenimą, kaip tai palieka pėdsaką jo gyvenime ir pasirinkimuose bei kaip tai keičia jo socialinį elgesį. Serialas apima priklausomybės nuo narkotikų, sekso, smurto, lytinės orientacijos, lyties keitimo ir daug kitų panašių psichologinių temų, kurios leidžia labiau įsigilinti į kiekvieno herojaus vidinį pasaulį bei suvokti pasaulyje vyraujančią įvairovę ir skirtumus.
Serialo autoriams puikiai pavyko pagauti naujųjų laikų atmosferą, tai yra tikrų tikriausias 21-ojo amžiaus jaunimo gyvenimo atspindys. Seriale nuskamba frazė: „Juk dabar jau nebe 80-tieji“, tai pasako, jog gyvename labai laisvoje šalyje (serialo atveju Amerikoje), turime labai laisvą ir nevaržomą požiūrį į gyvenimą, turime begalę pasirinkimų ir galime viską lengvai gauti. Tai apima ir nelegalių medžiagų gavimą, alkoholio vartojimą bei seksualinį gyvenimą. Šiuolaikiniame pasaulyje nusipirkti narkotikų yra paprasta, lytinį gyvenimą jaunuoliai pradeda labai anksti, būdami dar nepilnamečiais. Pasirinkimus įtakoja ir draugų bei bendraamžių nuomonė bei patirtys.
Pavyzdžiui, seriale nekaltybės dar nepraradusi mergina, kai tuo tarpu visos jos draugės jau yra turėjusios lytinių santykių, stengiasi pritapti ir vadina save „pasileidėle“, ji meluoja ir stengiasi kuo greičiau pradėti lytinį gyvenimą neatsižvelgdama su kuo jis bus pradėtas. Tai labai aktuali problema mūsų pasaulyje, ypač jaunuolių ir paauglių tarpe, kai stengiamės pritapti ir neišsiskirti, nenorime būti atstumti, todėl pasiduodami tam, jaunuoliai „pamina“ savo vertybes. Seriale taip pat paliečiama ir apkalbų tema, plintančių nepadorių vaizdo įrašų, žeminimo, kūno kulto tematikos, kurios yra aktualios mokyklose.
Apskritai serialo kontekstas yra labai įvairus ir platus, leidžiantis pažvelgti į jaunimo pasaulį iš arti ir su kokiomis problemomis jie susiduria, kaip stengiamasi suvokti save ir formuoti savo asmenybę, turint skaudžias vaikystės patirtis ir renkantis lengviausią kelią – narkotikus ir tiesiog savęs naikinimą. Narkotikų tema apima ir pavaizduoja kaip tai veikia ne tik vartojantį žmogų, bet ir jo šeimą bei aplinką: kokius sunkumus tenka išgyventi artimiesiems, kokiu priemonių jie imasi. Serialą pagyvina puikus garso takelis, jis įprasmina kiekvienos akimirkos svarbą bei nuotaiką (pavyzdžiui, narkotikų poveikio metu naudojama euforiška lyriška muzika, leidžianti suvokti, jog tuo metu niekas kitas nebesvarbu). Serialo herojų žodynas yra jaunatviškas ir žargoniškas, nevengiama rodyti lytinių organų, kalbama temomis kurios aktualios jaunimui, diskutuojama ir dalinamasi potyriais, jausmais, atradimais.
Valstybinio psichikos sveikatos centro (VPSC) duomenimis, per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje itin išaugo vartojančių narkotikus skaičius. Vis daugiau užregistruojama jaunų žmonių, turinčių šią priklausomybę. ESPAD 03 tyrimo rezultatai rodo, kad bet kokį narkotiką bent kartą yra vartoję 15,6 proc. moksleivių. Dažnai jauni žmonės renkasi pabandyti narkotikus vedami smalsumo, pastūmėti bendraamžių, norint būti „kietesni“ ar bandydami tokiu būdu susidoroti su esamomis problemomis. Jauni žmonės, o ypač paaugliai, yra labiau pažeidžiami, nes jie dar tik stengiasi pažinti pasaulį ir ieško savo vietos jame. Šiai dienai narkotikai yra lengvai pasiekiami ir lengvai integruoti į naktinį gyvenimą: klubus, vakarėlius, pasilinksminimo vietas, į kurias nesunkiai gali patekti ir nepilnamečiai. Policijos pareigūnai, mokytojai, medikai, psichologai skirtingai aiškina narkomanijos plitimą: vieniems atrodo, kad narkotikai yra palaido gyvenimo būdo, nusikaltimų priežastis, kitiems – dvasinės jaunimo krizės pasekmė. Narkomanų amžiaus vidurkis Lietuvoje sumažėjo nuo 25 metų iki 14-16 metų, užfiksuota ir 10-12 metų narkotikus vartojančių vaikų ir net gi atvejų, kai gimsta kūdikiai su narkomanijos abstinencijos sindromu. Tai reiškia, kad narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja vis jaunesni žmonės. Visuomenė turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į šią problemą.