Po to, kai pasižiūrėjau mane nuvylusį „Sky One“ kanalui sukurtą kriminalinį britų serialą „Londono gaujos“ (angl. „Gangs of London“), nusprendžiau peržiūrėti kitą jų darbą – 2009 metais pristatytą pagal Martinos Cole romano motyvus pastatytą projektą „Grobis“ (angl. „The Take“), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko nepakartojamas Tomas Hardy‘is.
Šio mini-serialo istorija sukasi aplink keturis metus kalėjime praleidusį ir ką tik į laisvę išėjusį Fredį Džeksoną, kuris nusprendžia tapti vienu iš įtakingiausių Londono kriminalinio pasaulio asmenų. Tačiau, kad jis įgyvendintų savo planus, vyrukas turi pašalinti ne tik visus savo konkurentus, bet ir tuos, kurie kadaise buvo jam darbdaviais.
Nežinau jau kelintą kartą žiūriu šį televizinį šou, bet tai nepabostanti pramoga, kuri nukelia mane į kriminalinio Londono užkulisius. Visgi patinka man ši tema apie britų banditus ir gaujas, kurios suka įvairiausius nelegalius reikaliukus. Šiuo atveju kalba eina apie vieną iš pavažiavusių nusikaltėlių ir negailestingą pasaulį, kuriame jis ir jo partneriai sukasi diena iš dienos. Tas pasaulis susideda iš įdomių aspektų, dėl kurių peržiūra ne tik atrodo gyvai, bet ir gąsdinančiai.
Pradžioje užsiminiau, jog ši istorija sukasi aplink vieną žmogų – Fredį, kuris yra visišku degeneratu dėl savo nenuspėjamų sprendimų ir jokio adekvataus žmogaus nepuošiančio gyvenimo būdo. Tačiau, kaip ten bebūtų, šis antiherojus priverčia jausti jam savotišką simpatiją. Viskas todėl, jog tai pakankamai gerai išreikštas ir pilnai ekrane atsivėręs herojus, su kuriuo nors ir nelabai galima susitapatinti, bet užtat suprasti jo veiksmus ir gyvenimo filosofiją tikrai nėra taip sunku. Aplink jį sukasi ir kiti personažai, kurie yra šiek tiek adekvatesni, dėl ko susidaro šioks toks kontrastas tarp jų. Nesakysiu, kaip jie čia veikia, nes nenoriu Jums išpasakoti visos šio mini-serialo esmės.
Kaip ir pridera normaliam kriminalinio žanro projektui su N-16 cenzu, čia netrūksta riebių žodelių, atvirų įvairaus pobūdžio scenų ir aišku smurto, kuris liejasi čia per visus kraštus. Tokie momentai paryškina istorijos visumą, nes kai rodomi banditai, jie ir turi elgtis kaip banditai. O kai tarp jų yra dar ir nenuspėjamas degeneratas, tai išvis ekrane rodomas chaosas gali tapti nesuvaldomas.
Be puikių personažų, kriminalinių Londono gaujų aspektų ir puikiai pateikto smurto, ši istorija dar mums siūlo kelias kitas temas kaip meilė, draugystė, neištikimybė ir pagarba, kurios leidžia iš šono pamatyti kai kurias ne labai garbingas situacijas, kurios netgi gali suteikti savotišką pamokslą. Galėčiau šiuo atveju parašyti tikrai nemažai, bet neišsiplėsiu, nes nenoriu Jums sugadinti peržiūros.
Kaip televiziniam šou, kuris mus pasiekė 2009 metais, šis projektas atrodo išties solidžiai. Pagirčiau kameros darbą, vaizdo montažą ir meninį apipavidalinimą su visomis dekoracijomis, kostiumais, grimu ir šukuosenomis. Tai leido pasinerti į 80-ųjų metų Londoną ir jame verdantį gyvenimą. Muzika irgi puikiai papildo visumą dėl ekrane suteiktos dinamiškos atmosferos.
Priežastis, dėl kurios visuomet grįžtu prie šio mini-serialo peržiūros yra viena – Tomas Hardy‘is. Manau daug kalbėti apie jį nereikia – talentingas bičas, kuris puikiai vaidina tokio pobūdžio personažus kaip Fredis. Be jo, čia galime pamatyti Shauną Evansą, Charlotte Riley, Kierston Wareing ir Brianą Coxą. Priekaištų jų vaidybai irgi neturiu.
Apibendrinant šį trumpą atsiliepimą, labai rekomenduoju jį pasižiūrėti ne tik Tomo Hardy gerbėjams, bet ir tiems žmonėms, kuriems patinka rimtai vystomos kriminalinės dramos su pamokančiomis mintimis apie daromas gyvenime klaidas ir poelgius, kurie gali kainuoti labai daug.