Po to, kai pasižiūrėjau 2001 metų šedevrą – dešimt serijų siekiantį „HBO“ serialą „Desantininkai“ (angl. „Band of Brothers“), nusprendžiau atgaivinti atmintį ir pasižiūrėti kitą tų pačių kūrėjų projektą – 2010 metais pristatytą hitą „Jūrų pėstininkai“ (angl. „The Pacific“). Kaip ten, taip ir čia, prie projekto prisidėjo pats Stevenas Spielbergas su savo geru draugu ir kolega Tomu Hanksu.
Šio, irgi iš dešimties epizodų susidedančio serialo istorija rutuliojasi aplink amerikiečių karinį konfliktą su japonais, kurie 1941 metų gruodžio 7 dieną paskelbė karą JAV, užpuldami karinę jūrų bazę Perl Harbore. Sutrikusi, bet greitai save karui mobilizavusi amerikiečių valdžia išsiunčia milžinišką kariuomenę nubausti užpuolikus. Tačiau niekas net nutuokė, jog karas užsitęs ilgus ir varginančius keturis metus.
Kai buvau pasidalinęs „Desantininkų“ atsiliepimu, kai kurie žmonės klausė, ką galvoju apie šį 2010 metų serialą. Ir tada rašiau, kad man jis pasirodė ne toks geras. Aišku, palyginus su mano paminėtu projektu. O kalbėjau taip, nes kai buvau pirmą kartą jį žiūrėjęs jam tik pasirodžius, čia gvildenama istorija nepadarė tokio didelio įspūdžio kaip sąjungininkų pasipriešinimas Hitlerio pajėgoms Europoje. Bet tai buvo prieš dešimt metų, todėl pabandžiau iš naujo įvertinti šį pasakojimą ir pasidalinti savo kukliais įspūdžiais su Jumis.
Ir… Situacija nė velnio nepasikeitė. Taip, tai yra labai gerai sukaltas karinis projektas, kuriame puikiai ir gana epiškai pateiktos batalijos bei amerikiečių karių susidūrimai su japonais. Vienas malonumas buvo žiūrėti į veiksmo perpildytas scenas, kurios savo pateikimu nenusileido „Desantininkams“. Čia netrūko ir brutalumo, ir įtampos, ir netgi purvo, kuris suteikė labai tikrovišką ir įtikinamą žvilgsnį į karo siaubą.
Bet, atmetus efektingai pateiktus epizodus, mes gauname labai standartinį ir itin silpną dramaturgiją turintį patriotinio konteksto prifarširuotą pasakojimą, kuris jau nuo pat pirmų šio serialo scenų nesugeba elementariai sutapatinti mūsų su herojais.
Prisiminus „Desantininkų“ personažus, kurie buvo taip įtikinamai pristatyti, jog žiūrovas galėjo pasijausti ypatingai, lyg kartu su jais petys į petį kariautų fronte bei dalintųsi asmeniniais išgyvenimais, čia mes to negauname. Kodėl? Nes tai yra labai kartoniniai veikėjai, o ne draminiai žmonių portretai, kaip buvo 2001 metų seriale. Be to, visi personažai šiame seriale pristatyti chaotiškai ir neįdomiai, jog tiesiog sunku už juos sirgti. Bent jau iki 7 serijos. Tad šiuo atveju mes negavome jokios stiprios dramos, kuri galėtų sukelti daug emocijų dėl pamėgtų personažų likimų, nes mums padovanojo kažkokią karinę mišrainę su blankiais herojais.
Taip pat iš istorinės ir edukacinės pusės serialas nelabai aiškiai pristatė pačias kovas, kurios turėjo įtakos tolimesniems amerikiečių ir japonų veiksmams. Kūrėjai net elementarios statistikos nepateikė po kiekvieno mūšio, kas irgi kažkiek nuvylė. Bet kas čia gerai buvo, tai visai tikroviškai pateikta situacija mūšio laukuose ir neblogai išreikšti amerikiečių jūrų pėstininkų užkulisiai – pradedant valdžia ir užbaigiant pačiais kariais.
Iš vizualios pusės, serialas atrodo nuostabiai. 125 milijonų dolerių biudžetas buvo išnaudotas maksimaliai. Specialieji efektai – tikroviški, produkcijos dizainas ir meninis apipavidalinimas – aukštumoje, garso takelis – sukeliantis gana žvalią atmosferą. Kas trikdė, tai chaotiškas montažas, bet, atsižvelgus į nerišliai išvystytą istoriją, jį galima pateisinti.
Vaidyba seriale gera. Ne iškili, bet tikrai gera. Čia mes galime pasimėgauti aktorių Jono Sedos, Rami Maleko, Josepho Mazzelo, Jono Bernthalo ir Williamo Sadlerio pasirodymais. Bent jau šie aktoriai man labiausiai prilipo stebint jų suvaidintus personažus šioje istorijoje.
Taigi, apibendrinant, palyginus su „Desantininkais“ – tai savo istorija ir dramaturgija paprastesnis, bet toks pat epiškai iš veiksmo pusės atrodantis „HBO“ karinis projektas, kurį verta pamatyti visiems žanro gerbėjams. Na, o kam įdomi amerikiečių ir japonų akistata, rekomenduoju pasižiūrėti savo mintimi stipresnę istoriją, kurią 2006 metais mums dviejuose filmuose „Mūsų tėvų vėliavos“ (angl. „Flags of Our Fathers“) ir „Laiškai iš Ivo Džimos“ (angl. „Letters from Iwo Jima“) padovanojo Clintas Eastwoodas.