2019 metais be nuostabaus ir tikrais faktais paremto mini-serialo „Kai jie mus mato“ (angl. „When They See Us“), „NETFLIX“ išleido dar vieną istoriją – aštuonias serijas turinčią dramą „Neįtikėtina“ (angl. „Unbelievable“), kuri ne ką mažiau sukrečia už mano paminėtą Avos DuVernay projektą.
Šio mini-serialo pasakojimas rutuliojasi aplink paauglę Mariją Adler, kuri kreipiasi į policiją dėl išprievartavimo. Tačiau tyrimui įsibėgėjus paaiškėja, jog galimai jokio nusikaltimo nebuvo, o Marija tiesiog viską išgalvojo. Norint išsiaiškinti kaip viskas buvo iš tiesų, ši byla yra patikima dviems detektyvėms, kurios žingsnis po žingsnio priartėja prie šokiruojančio atsakymo.
Ką gi, tenka pripažinti, jog 2019 metais „NETFLIX“ visai neblogai pasidarbavo ties tikrais įvykiais paremtomis istorijomis. Ši – pakankamai nemaloniai atrodanti, bet tuo pačiu, labai aktualias temas gvildenanti drama, kurios viena iš pagrindinių temų – melas ir jo pasekmės. Nenoriu atskleisti, kaip melas čia veikia, nes tikiu, jog yra nemažai žmonių, kurie dar nebuvo susipažinę su šiuo mini-serialu. Todėl apie esminės siužetinės linijos eigą nieko nerašysiu, nes nenoriu sugadinti visos intrigos.
Užtat galiu užsiminti apie didžiausią serialo „Neįtikėtina“ pliusą – kruopščiai pateiktus detektyvų ir policijos darbo užkulisius, kurie man kažkiek priminė nuostabaus Davido Fincherio kuruojamo serialo „Proto medžiotojas“ (angl. „Mindhunter“) stilių. Todėl įsigilinti į šį nepaprastą pareigūnų darbą su tokiomis slidžiomis istorijomis apie išprievartavimus, yra pakankamai įdomu. Aišku, nemalonu dėl to, kas čia yra rodoma ir apie ką kalbama, bet velniškai įdomu dėl bendro išprusimo. Visgi serialo kūrėjai bendradarbiavo su specialistais, dirbančiais su tokiomis nelengvomis bylomis, todėl tai, kas mums buvo čia parodyta, yra pateikta iš labai autentiškos perspektyvos.
Personažų čia turime kelis, kurie įneša į siužetą daug įvairių įdomybių ir tuo pačiu leidžia pakankamai greitai įsitraukti į šį pasakojimą dėl savo skirtingos ir daug įvairių minčių žiūrovui galinčios sukelti pasaulėžiūros. Ties tuo sustosiu, nes atskleidus personažų tapatybes, galėčiau tuo pačiu atskleisti kai kuriuos siužetinius vingius.
Tvarkinga išorė – dar vienas šio serialo pliusas. Kameros darbas ir meninis apipavidalinimas pagirtinas, o va muzika – be galo slegianti ir sukelianti itin pesimistiškus jausmus, dėl ko serialo atmosfera buvo puikiai paryškinta itin pilkomis spalvomis.
Vaidybos plane aktoriai surengia įspūdingą šou. Ypatingai pasistengė Kaitlyn Dever, Merritt Wever su Toni Collette, kurios kartais pavogdavo visą šou iš aplinkinių. Kas liečia kitus filme pasirodžiusius aktorius, tai jų vaidyba kažkaip neužkliuvo, nors ir ryškių pasirodymų nemačiau.
Apibendrinant – emocionaliai stiprus, itin nemalonią temą nagrinėjantis ir labai tikras pasakojimas, kuriame galima pamatyti daug įvairių šiuolaikinių problemų, su kuriomis tenka susidurti tiek jauniems, tiek ir vyresniems žmonės.