Dauguma žiūrovų intuityviai jaučia, kada aktorius vaidina blogai, tačiau ne visi gali paaiškinti kodėl. Tuo tarpu, profesionalūs kritikai, režisieriai ir ištikimi kino lankytojai, atsakymą į šį klausimą gali pateikti lengvai – todėl mes galime mokytis iš jų.
Pabandėme išsiaiškinti, kaip žmonės, kurie dirba šioje industrijoje, atskiria gerus aktorius nuo blogų.
1. Geras aktorius atrodo autentiškai.
Aktorius savo darbą atlieka gerai, jei jis gali priversti žiūrovą patikėti emocijomis, kurias jaučia jo personažas. Nesvarbu, ką veikia personažas: susižaloja, išsiskiria su mylima moterimi ar paniškai bijo mirties. „Jei panašu, jog aktorius apsimetinėja, jis neatlieka savo darbo“, – rašė kritikas Markusas Geduldas.
2. Jie ruošiasi savo vaidmenims.
Geri aktoriai praleidžia daug laiko besiruošdami savo vaidmenims. Jie galvoja apie personažo motyvus, numatydami į priekį jų veiksmus ir pasitelkia įvairius būdus įsiminti ir perskaityti personažo dialogus. Kai kurie netgi bando išgyventi jų personažų likimus, pavyzdžiui, kaip aktorė Natalie Portman, kuri atliko primabalerinos vaidmenį „Juodoji gulbė“ (Black Swan, 2010).
Pavyzdžiui filme „Raudonasis drakonas“ (Red Dragon, 2002) Edvardas Nortonas viduryje apklausos norėjo atrodyti nervingas. Kažkas jam pasiūlė padaryti ką nors akivaizdaus (pavyzdžiui, trenkti per stalą kumščiu) priešais kamerą. Nortonas manė, kad tai visai ne natūralu, todėl dėl šio patarimo išsikvietė režisierių. Taigi, jie išbandė įvairius būdus, ir galiausiai priėmė sprendimą, kad Nortono personažas Grehamas tiesiog išeitų iš patalpos. „Tik tuo momentu galima pastebėti, jog jo pažastys suprakaitavę.“
3. Jie žino, kaip nustebinti žiūrovus.
Jei žiūrovas gali lengvai nuspėti aktoriaus reakciją, vadinasi jie vaidina apsimestinai. Aktoriaus užduotis yra nustebinti žiūrovą, priešingu atveju, jo vaidmuo atrodys nuobodžiai. „Pagalvokite, kaip reaguotų moteris, jei jos vaikinas ją paliktų. Ji gali palūžti ir pradėti verkti, ji gali pradėti isteriškai juoktis, ji gali aplaistyti jį stikline vandens, ji gali būti visiškai šokiruota ir neparodyti jokių emocijų…“, – sakė Geduldas.
Savo pavyzdžiu jis nurodė Džonį Depą, Džeką Nikolsoną, Garį Oldmaną, Glen Klous ir Al Pacino. Jų talentas slypi tame, kad jie yra aktoriai-chameleonai – niekada negali žinoti, kaip jie sureaguos.
4. Jie klausosi kolegų, su kuriais jie vaidina.
Stebėkite aktorių tuomet, kai jis tyli, o kadre kalba kitas. Tuo momentu, galite suprasti, jog aktorius neišgyvena savo vaidmens, o galvoja apie technines detales vietoj to, kad, pavyzdžiui, prisimintų savo tolimesnius žodžius. Geras aktorius yra pilnai susikoncentravęs ties žmonėmis, su kuriais bendrauja. „Galite pamatyti, kad tai, kas jiems sakoma, veikia juos fiziškai, tarsi žodžiai smogtų jiems per veidą. Pažiūrėkite, kaip vaidina Klerė Deins. Ji nuostabi klausytoja“, – teigė Markusas.
5. Jie tobulai išlavina balsą ir kūną.
Jei aktorius ar aktorė kalba ir juda ekspresyviai, reiškia, kad jie savo darbą atlieka gerai. Jų „įrankiai“ neįsiterpia į jų vaidybą – juose negalite įžvelgti įtampos. Būtent taip vaidina Filipas Seimuras Hofmanas. Jis gimė su tobulai išlavintu balsu ir kūno judesiai. Jo kūnas nėra ištreniruotas, tačiau jį jis išnaudoja ekspresyviai.
Priešingas pavyzdys būtų aktorė Kristen Stiuart: „Man skauda stebėti jos vaidybą. Atrodo, tarsi ji norėtų būti bet kur kitur, tik ne priešais kamerą. Ji yra (arba atrodo) labai drovi“, – sakė Geduldas.
6. Jie nebijo atlikti sudėtingų ar prieštaringai vertinamų vaidmenų.
Puikūs aktoriai nebijo atskleisti dalykų, kuriuos žmonės linkę nuslėpti sielos gelmėse. Prasti aktoriai niekada neparodys bjaurių ir netokių reikšmingų asmenybės bruožų. Tiesą sakant, labai sunku suvaidinti tokį emocinį nuogumą. Jei jums atrodo, kad aktorius atskleidžia slaptą savo asmenybės dalį, tikriausiai, taip ir yra.
Taip pat skaitykite: TOP 10 įspūdingiausių visų laikų Holivudo kino žvaigždžių