Keletą pastarųjų dešimtmečių tarp filmų kūrėjų vyravo tendencija panaudoti klasikinius anime filmus ir paversti juos gyvo veiksmo kūriniais. Dažnai tokie filmai yra visai nevykusios ir šventvagiškos gyvo veiksmo adaptacijos tokios, kaip „Drakonų kova“, „Bleach“, „Metalinis alchemikas“, „Mirties užrašai“ ir t.t. Retais atvejais, tokie kūriniai tampa išties vykusiais ir mėgiamais žiūrovų. „Alita: kovos angelas“ yra viena tų retenybių. Jis paremtas anime filmu, kuris paremtas originaliais manga komiksais, sukurtais Yukito Kishiro. Kodėl šis gyvo veiksmo filmas toks sėkmingas tarp tiek daug nevykusių? Būtent jame pasistengta taip priartėti prie originalių ištakų, kaip niekada nebuvo bandyta anime filmuose.
Žinoma, ne visos filmo dalys yra tokios kaip anime. Motorbolas nei karto neminimas anime, tačiau filme užima didelę dalį. Visos šios mažos detalės, paimtos iš manga komiksų, neabejotinai paverčia Rodrigeso – Spilbergo filmą nuostabia „Alitos“ adaptacija.
Daugelio atmintinų veiksmo filmų režisierius Robertas Rodriguezas juostoje „Alita Kovos angelas“ (Alita: Battle Angel, 2019) savo kūriniui siužetą aptiko japoniškoje mangoje (taip Tekančios saulės šalyje įprasta vadinti rimtus komiksus – Amerikoje panaši kūryba vadinama grafiniais romanais). Japono Yukito Kishiro manga „Gunnm“ (1991 – 1995), pagal kurią sukurta „Alita“, priklauso kiberpanko fantastikos žanrui, o tokios rūšies kūriniams būdinga ateities pasaulį vaizduoti itin niūriai, akcentuojant tai, kad technologijų iš(si)vystymo lygis čia atvirkščiai proporcingas skurde bei chaose gyvenančiai žmonijai. Dar japonų fantastinėms mangoms būdinga tai, kad dėl šviesaus žmonijos rytojaus čia dažniausiai kovoja paaugliai – telepatinių galių turintis jaunas baikeris Tetsuo (Katsuhiro Ôtomo „Akira“) ar jauna paauglė kiborgė Alita.
Filmo „Alita Kovos angelas“ siužetas plėtojasi XXVI a. Didysis karas prieš tris šimtmečius nusiaubė Žemę, bet ir dabar gyvenimas į įprastas vėžes nesugrįžo. Dar prieš prasidedant karui žmonės išmoko statyti skraidančius miestus. Dabar iš jų liko tik tarp dangaus ir buvusios Žemės kybantis Zalemas, o jį reikalinga energija aprūpina Geležinis miestas, kuris kartu yra ir milžiniškas Zalemo atliekų sąvartynas.
Kartą Geležinio miesto metalo laužo kapinyne kibernetikos daktaras Ido (Christophas Waltzas) aptinka viršutinę sulaužytos kiborgės dalį ir šį kibernetinį organizmą savo laboratorijoje prikelia naujam gyvenimui. Dabar Alitą (Rosa Salazar) ne tik nepamena, kas ji tokia, bet ir neturi jokio suvokimo apie ją supantį pasaulį. Todėl viskas Alitai yra nauja, kiekviena patirtis yra pirmoji gyvenime. Merginai teks ateities pasaulyje patirti visa tai, kas senais laikais buvo įprasta Žemės gyventojams – džiaugsmus ir nusivylimus, meilę ir mirtinus pavojus. Tačiau Alita nėra paprasta mergina, kurią persekioja postapokaliptinio pasaulio piktadariai – jiems rūpi sužinoti visas paslaptis, kuriomis grįstos seniai prarastos Alitos kibernetinio organizmo technologijos.
Šį siužetą buvo sumanęs ekranizuoti pats Jamesas Cameronas, tačiau fenomenali „Avataro“ sėkmė ir su juo susiję kiti projektai vis atidėliojo „Kovos angelo“ planus, kol galiausiai režisierius pardavė jam priklausiusias teises, o pats pasitenkino prodiuserio funkcijomis.
Per kelis pastaruosius metus moterų kiborgių kine matėme ne vieną. Net tris tokias būtybes suvaidino populiarioji Scarlett Johansson. Fantastiniame trileryje „Po tavo oda“ (Under the Skin, 2013 m., rež. Jonathanas Glazeris) ji buvo iš kitų galaktikų mus aplankyti atvykusi amazonė, žudanti lengvabūdiškai jos seksualiomis vilionėmis susigundžiusius vyrus. Pagal japonišką mangą sukurtoje „Dvasioje šarvuose“ (Ghost in the Shell, 2017 m., rež. Rupertas Sandersas) žavioji Scarlett suvaidino biologinį robotą, netolimos ateities pasaulyje padedantį žmonėms kovoti su kasdien tobulėjančiais kibernetinius nusikaltėliais. O smagioje futuristinėje komedijoje „Ji“ (She, 2013 m., rež. Spike‘as Jonze‘as) garsi Holivudo blondinė persikūnijo į tobulą ateities pasaulio moterį, kuri yra ne reali moteris, o tik… nepriekaištingai veikianti kompiuterinė programa.
Jei trijų paminėtų Scarlett Johansson futuristinių filmų autoriams rūpėjo ateities pasaulio problemas nagrinėti iš dabartinės realybės kylančių grėsmių, tai „Alitos“ kūrėjai visai neslepia, kad kuria efektingą nuotykių filmą su visomis kompiuterinių efektų teikiamomis galimybėmis. (G.J.)*
Filme atskleidžiama Alitos praeitis
Filmas „Alita: kovos angelas“ Alitos (Raus Salazar) praeitį atskleidžia taip, kaip anime niekada neatskleistų. Tiesą sakant, anime filmuose beveik nerodoma personažo praeitis. Tam, kad personažas būtų geriau atskleistas, filme naudojamos kelios siužeto detalės iš manga komiksų apie Alitos praeitį, kurios vis pasirodo filme. Pavyzdžiui, šmėžuojantys prisiminimai, parodantys Alitos praeities gyvenimą, kuriame ji buvo Berserkerė, kovojanti Marso mūšio lauke (nors to nėra anime), bet tai svarbi istorijos dalis, būtina suprasti Alitos tapatybę ir likimą.
Taip pat, prarastas kovos menas panzer kunst, kurį Alita buvo įvaldžiusi prieš robotus ir robotas Timbuktu. Šie elementai panaudoti iš manga, ne iš anime. Šis išgalvotas kovos menas panaudotas užpildyti prarastos tapatybės istoriją po to, kai Dr. Idau (Kristoferis Valcas) randa ją parblokštą tarp grupelės piktadarių.
Filme sukurtas geresnis piktadarys
Filme taip pat sukurtas geresnis piktadarys nei anime. Turiu omenyje, kad jame yra tikras piktadarys. Žinoma, anime filmuose yra tokie piktadariai, kaip: Vektoras, Zapanas (Edas Skrainas) ir Greviška (Džekas Erlas Helis), bet nei vienas iš jų Alitos istorijoje nėra tikras blogio įsikūnijimas. Šią vietą užima Nova (Edvardas Nortonas), piktasis genijus, kuris valdo kitus piktadarius iš savo plūduriuojančių namų Zaleme. Gyvo veiksmo filme, Nova niekšiškai išnaudoja žemesnės klasės piktadarių protą iš savo patogios, aukštesnės padėties. Tačiau nieko panašaus nevyksta anime. Kodėl? Nes anime filmuose Nova net neegzistuoja. Tikrai taip, jie išmetė visoje frančizėje patį įdomiausią blogiuką.
Edvardui Nortonui personažą įkūnyti pavyko kur kas geriau nei daugelis žmonių galėjo pagalvoti po to, kai išgirdo, kad filmo „Kovos klubas“ (Fight Club, 1999) aktorius vaidins piktadarį gyvo veiksmo anime filme. Manga komiksuose, iš pirmo žvilgsnio Nova kaip atrodo blogiukas, bet pasirodo, kad iš tiesų jis visai šaunus mokslininkas, kuris susidraugauja su Alita. Pirmajame filme tik supažindinama su piktadariu Nova, taigi ši istorija galėtų būtų pratęsta pažadėtoje antroje „Alitos“ filmo dalyje. Bet šansai, kad sulauksime tęsinio nėra dideli.
*Gediminas Jankauskas