Kol kino teatrai tam tikruose regionuose tik pradeda atsidarinėti, bet ir tai ne visu pajėgumu, nes nežinia, kada visą pasaulį sustabdęs Covid-19 vėl pradės siautėti, „NETFLIX“ ir toliau mus džiugina pristatinėdamas vieną blokbasterį po kito. Šįkart atėjo laikas režisierės Ginos Prince-Bythewood fantastiniam veiksmo trileriui „Senasis sergėtojas“ (angl. „The Old Guard“), kuris nuo liepos 10 ir yra pasiekiamas šioje platformoje.
Filmo siužetas sukasi aplink nemirtingų samdinių būrį, kuriems vadovauja nuožmi ir negailestinga Endė. Vieną dieną, gavusi pakankamai paprastą misiją iš savo bičiulio, Endė su savo kariais pakliūva į nepavydėtiną situaciją – juos išduoda užsakovas. Neturėdami kitos išeities, nemirtingieji privalo rasti tą, kuris juos pakišo, bei atkeršyti jam pačiu žiauriausiu būdu. Tik ar jiems pavyks tą padaryti, nes jie net nenutuokia, ką tokio yra suplanavęs jų priešas.
Iš karto noriu pasakyti, kad nekreipkite didelio dėmesio į aprašymą, nes jame tik pateiktas filmo siužetinės linijos pamatas, nes, kaip žinote, nemėgstu išpasakoti filmų paslapčių taip sugadindamas Jums peržiūrą. Tad daug apie šią juostą tikrai man nesinori pasakoti. Užtat ką galiu atskleisti, tai į kokius kino projektus yra panašus šis režisierės Ginos Prince-Bythewood darbas. Tad, jeigu žiūrėjote „Bloodshot“ ar „Ekvilibriumas“ (angl. „Equilibrium“), tai šis filmas Jums turėtų padaryti panašų įspūdį. Bent jau jeigu kalbėsime apie patį pateikimą ir koncepciją, kuriuos ir bandė mums čia pasiūlyti kūrėjai.
Kas šioje juostoje yra gero, dėl ko verta būtų ją žiūrėti? Tai pirmiausia dėl pačios lengvai papasakotos, bet ne kvailai įgyvendintos istorijos, kuri įtraukia mus jau nuo pačios pradžios į šį patraukliai atrodantį pasakojimą. Antra – dėl veiksmo. Jis čia tikrai pagirtinas ir ne toks absurdiškas kaip pas kokį Michaelą Bay’ų. Na, manau, kad tikrai žinote apie kokį jo brudą šneku. Taip, tą, kuriuo 2019 metais gruodį mūsų akis išniekino „NETFLIX“ platformoje pasirodęs „Slaptasis šešetukas“ (angl. „6 Underground“). Trečia – brutalumas. Manau sutiksite, jog kai filme yra šiokia tokia cenzūra, jis žiūrisi ne taip efektingai. Todėl čia tos problemos mes neturime ir gauname itin vaizdingai atrodančius veikėjų susidūrimus bei jų kruvinus išpuolius. Ketvirta – herojai. Taip, tai ne tokie personažai, kurie trykšta charizma ir juos galima įsimini, bet tai visiškai patrauklūs akims herojai, su kuriais nesunku susitapatinti. Tad patikėti jų motyvais ir tuo, ką jie daro, nesukelia didesnių problemų. Tarp jų turime neblogų lyderių, kaip ir smagius antagonistus, kurie aišku apipinti klišėmis, bet tai visiškai netrikdo peržiūros metu. Kai pamatysite filmą, suprasite apie ką aš.
Kalbant apie techninius niuansus, filmas neatrodo taip pigiai kaip koks mano jau paminėtas „Bloodshot“, na, nes čia žmonės investavo pinigus ir jiems rankos neaugo iš vienos vietos. Būtent tą mes galime stebėti žiūrėdami į specialiuosius efektus, pirotechninius sprendimus, dekoracijas ir žinoma meninį apipavidalinimą. Jau aš nekalbu apie visai pakenčiamą garso takelį, staigius kameros rakursus, kurie pridavė veiksmo scenoms gyvybės ir žinoma pagirtiną montažą, leidusį istorijai vystytis palaipsniui ir tinkama linkme. Be to, juostos produkcijos dizainas nenusileidžia geriausiems žanro darbams.
Prieš pradėdamas rašyti apie pagrindinius filmo aktorius ir pažibas, noriu paminėti apie savo nuostabą, kai ekrane išvydau iš „Hario Poterio“ (angl. „Harry Potter“) mums visiems pažįstamą Harry‘is Mellingas, kuris mano paminėtoje kino serijoje atliko Dadlio Durslio vaidmenį. Čia jis toks pat išgama kaip ir ten, tad tikrai pagirčiau jį už tokį neblogą vaidmenį. Tačiau, aišku, visa mano simpatija keliauja bene kiečiausiai šiuo metu šiknų spardytojai Holivude – Charlize Theron, kuri pastaraisiais metais itin dažnai yra matoma veiksmo filmuose. Čia ji niekuo nenusileidžia prieš tai buvusiems savo vaidmenims, kas priverčia vien tik mėgautis jos pasirodymu. Jai čia talkina „Oskarui“ nominuotas Chiwetelis Ejioforas, Vladimiro Putino antrininką galintis vaizduoti danų aktorius Matthiasas Schoenaertsas, KiKi Layne, Marwanas Kenzaris ir Luca Marinellis. Mano paminėti aktoriai tikrai neblogai susidorojo su savo funkcijomis.
Tad, bendrai, šis filmas atliko savo pareigą suteikti tikrai smagią ir nenuobodžią pramogą, kuris ateityje gal sulauks pratęsimo, todėl patariu neišjungti filmo iki pat finalinių titrų.