Žinomas iš tokių puikių trilerių kaip „Pirmykštė baimė“ (angl. „Primal Fear“) ir „Dažnis“ (angl. „Frequency“), režisierius Gregory‘is Hoblitas 2007 metais padovanojo mums intelektualią kriminalinę juostą „Lūžis“ (angl. „Fracture“), kuri asmeniškai man yra vienu iš mėgstamiausių 2000-ųjų žanro atstovų.
Juostos istorija sukasi aplink turtingą vyresnio amžiaus vyrą Tedą Krafordą, kuris vieną dieną sužino, jog jo mylima žmona Dženifer jam yra neištikima. Pažemintas, jis nusprendžia ją nužudyti. Tačiau, būdamas tikru genijumi, jis tą padaro taip, jog bylą tiriantiems prokurorams bus neįmanoma įrodyti jo kaltę. Ar pavyks jaunam ir daug ambicijų turinčiam prokurorui Viliui Bičiumui pasodinti jį už grotų? Štai kur klausimas, į kurį galės atsakyti tik šių dviejų intelektų dvikovos finalas.
Filmo šūkis – „Aš nužudžiau savo žmoną… Įrodyk“ (angl. „I Shot My Wife… Prove It“). Ir būtent toks yra šios visos juostos siužetas, kuris nuo pat pradžios įtraukia ir nepaleidžia žiūrovo dėmesio iki pat nenuspėjamo finalo. Kitaip tariant, ekrane mes matome klasikinį katės ir pelės žaidimą, leidusį mums patirti įtampą šiame beveik dviejų valandų trukmės reginyje.
Kas yra didžiausiu šios juostos pliusu, tai iš pirmo žvilgsnio idealiai atrodantis nusikaltimas, kurį mums teks narplioti kartu su pagrindiniu istorijos protagonistu Viliu Bičiumu. Šis herojus, kaip ir pridera jaunam bei veržliam teisingumo ieškotojui, priverčia jam jausti didžiulę simpatiją dėl to, kaip jis vykdo savo darbą ir kokiu žmogumi jis yra iš tiesų. Bet tą patį galėčiau pasakyti ir apie kaltinamąjį Tedą Krafordą, kurio motyvas kaip ir aiškus. Aišku, simpatizuoti jam reikia ne dėl to, ką jis padarė, o dėl jo sugalvoto žaidimo, kuriame jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Abu šie proto bokštai susiduria intelektualiame mūšyje, kuriame tik vienas iš jų taps nugalėtoju. Ir tai yra nuostabu. Apie kitus personažus neverta kalbėti, nes jie buvo tik papildomu postūmiu šių vyrų dvikovai.
Kas dar gali šiame filme sužavėti, tai visokios teisės ir aktai, pagal kuriuos vadovaujasi teismai. Kas nėra susipažinęs su JAV teisėsauga, pamatys kai kuriuos niuansus, kurie gali šokiruoti. Apie ką kalbu, nesakysiu, nes nenoriu išpasakoti to, kas čia kelia didžiausią intrigą.
Įtampoje laiko ne vien gerai sukaltas siužetas, bet ir muzika, kuri papildo kai kurias scenas reikiama emocine būkle. Tad vienu ar kitu momentu dėka tam tikrų kompozicijų jautiesi lyg sėdėdamas ant adatų. Be to, tvarkingai čia atrodo kameros darbas, vaizdo montažas ir aplinka, kurioje vyko esminis siužetinės linijos veiksmas.
Aktoriams noriu išreikšti labai didelę simpatiją. Seras Anthony‘is Hopkinsas filme įkūnijo šiek tiek į Hanibalą Lekterį panašų personažą. Bet toks niuansas tik pridavė neblogą cinkelį istorijos visumai. Taip pat pradžiugino Ryanas Goslingas, kurio suvaidintas personažas mano nuomone tapo lygiaverčiu oponentu kino veteranui. Todėl nei vienai akimirkai nesuabejoji jų įtikinama vaidyba. Juostoje taip pat trumpam pasirodo Rosamund Pike, Davidas Strathairnas, Embeth Davidtz, Billy‘is Burke‘as, Cliffas Curtisas, Fiona Shaw ir Bobas Guntonas.
Bendrai – trileris, kurį privalo pamatyti kiekvienas užsukto siužeto kriminalinių projektų gerbėjas. Tad jeigu dar nematėte, o Jums patinka intelektualios ir ne kvailai vystomos istorijos, rekomenduoju pasirinkti šią juostą peržiūrai. Nemanau, kad nusivilsite.