„NETFLIX“ platformoje pristatytas vienas laukiamiausių 2020 metų kino projektų – režisieriaus Davido Fincherio sukurta biografinė drama „Mankas“ (angl. „Mank“), kuri ne tik atskleis didingo filmo „Pilietis Keinas“ (angl. „Citizen Kane“) produkcijos užkulisius, bet ir kitais metais be jokių abejonių varžysis dėl geriausio metų filmo titulo JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimuose.
Šia proga, ruošdamasis „Manko“ premjerai, kaip tik ir nusprendžiau peržiūrėti šią vieną iškiliausių visų laikų juostų, kurią 1941 metais visam pasauliui pristatė pilno metro kino debiutantas Orsonas Wellesas ir kuri pagal „Amerikos filmo institutą“ (angl. „AFI“) yra įvardijama kaip geriausias visų laikų filmas.
Filmo istorija sukasi aplink leidybos verslo magnatą Čarlzą Fosterį Keiną, kuris per ilgą savo gyvenimą ne tik susikrovė nežemiškus turtus, bet ir tapo vienu iš labiausiai nekenčiamų žmonių savo šalyje dėl savo beribio valdžios troškimo. Tačiau ar jis iš tiesų toks buvo, ar tai tik sukurtas įvaizdis, kurio dalimi ir tapo psichologinių problemų turintis Čarlzas? Į šį klausimą gali atsakyti tik jis pats.
Manau, kad net jeigu ir nesate žiūrėję šio nepriekaištingo filmo, tikrai esate apie jį girdėję, nes tai yra juosta, kurios įtaka tapo itin reikšmingu atskaitos tašku kinui, kurį mes matome dabar. Ir aš nesiruošiu rašyti, koks gi tai tobulas ir dėmesio vertas filmas ir kaip jo atsiradimas pakeitė filmų kūrybos kryptį, o jo genialumo įkvėpti tokie dabartiniai kino grandai kaip Martinas Scorsese’as ar Davidas Fincheris atrado save. To niekam nereikia, nes ir taip aišku, kokį svorį kino industrijai turi šis kino šedevras.
Šiame trumpame atsiliepime noriu tik paminėti kelis labai įdomius momentus, kuriais gali sužavėti šis filmas net ir visiškai su kinu nieko bendro neturinčius piliečius, kuriems kinas tik pramoga. O tokių momentų čia yra išties daug.
Pirmiausia – scenarijus ir siužeto pateikimas. Juostoje mums yra parodomas labai įdomus bei be galo taiklus žvilgsnis į leidybą bei žiniasklaidą, kurią gali valdyti vienas žmogus. Žmogus, pagal kurio poreikius informacija gali būti pateikiama iš įvairių perspektyvų, manipuliuojant visuomene bei skleidžiant propagandą dėl asmeninių tikslų arba pasipelnymo. Ir kas įdomiausia, kad toks siužetinis vingis buvo skirtas ne šiaip pašiepti žiniasklaidos problemą, bet dar ir sukritikuoti tikrą asmenybę – Williamą Randolphą Hearstą, kurio prototipu ir buvo paremtas Čarlzo Fosterio Keino portretas. Raginu dar pasidomėti jo ir filmo kūrėjų konfliktu, kuris neleido „Piliečiui Keinui“ savo pasirodymo metais pasiekti aukštumų.
Antra – simbolizmas ir psichologinės problemos, kurios kamuoja pagrindinį juostos veikėją. Čia mes galime įžvelgti labai daug įdomių detalių, kurios susideda galiausiai į vieną didelę dėlionę. Toks siužetinis manevras leidžia žiūrovui pamatyti labai paprastus, gyvenimiškus ir natūraliai perteiktus epizodus iš pagrindinio herojaus gyvenimo, kurie galėtų nutikti kiekvienam iš mūsų. Įsigilinus į situacijas, kuriuose Čarlzas atsiduria, galima rimtai susimąstyti apie gyvenime daromas klaidas ir tai, kaip jos atsilieps ateityje.
Trečia – nuostabiai perteiktas rodomas laikotarpis, kuriame mes ne tik susipažįstame su epocha, bet dar ir sugebame pamatyti tai, kaip keitėsi žmonių požiūris ir mentalitetas bėgant metams. Čia aišku daug įtakos turi ir pats Čarlzas Fosteris Keinas, kuris savais būdais ir skatinamas asmeninių poreikių sugebėdavo keisti žmonių požiūrį į daug aspektų.
Personažai filme atsiskleidžia nepriekaištingai, o ir jų pateikimas atrodo toks paprastas, natūralus ir šviežias, todėl jie labai traukia. Net ir neigiamas jų pateikimas turi savitą cinkelį, kuris priverčia su malonumu stebėti kiekvieną vieno ar kito veikėjo žingsnį bei įsiklausyti į jų pokalbius, kurie yra parašyti tiesiog genialiai.
Iš techninės perspektyvos šis filmas ir dabar žiūrisi puikiai, o savo laikais tai buvo geriausiai įgyvendintas projektas, kuris ir tapo tuo mano paminėtu atskaitos tašku kuriant naująjį kino industrijos ir filmų pavidalą. Montažas, kameros darbas, garso montažas, meninis apipavidalinimas ir muzika – tobula.
Filmo treileris:
Aktoriams irgi negalima gailėti komplimentų, nes su savo vaidmenimis jie susidorojo labai gerai. Ypač režisūroje debiutavęs Orsonas Wellesas, kuris atliko ir pagrindinio veikėjo vaidmenį. Talentingas visame kame kino vunderkindas ir čia nepasišiukšlino pateikdamas mums vieną iš geriausių savo karjeroje pasirodymų ekrane.
Apibendrinant – filmas iš didžiosios raidės, kuris patenka į mano geriausių (ne mėgstamiausių) visų laikų juostų trejetuką ir kurį BŪTINA pasižiūrėti, jeigu laikote save kinomanais. Taip pat tai puikus būdas pasiruošti naujajam Davido Fincherio hitui, kuris pasieks mums jau gruodžio 4 dieną.