Paskelbus karantiną ir beveik visame pasaulyje uždarius kino teatrus, neturėdamos jokios kitos išeities, kino studijos kai kuriuos savo filmus pradėjo leisti į asmenines platformas, o kai kurios tiesiog sudarydavo sandorį su tokiais milžinais kaip „NETFLIX“ ar „AMAZON“ ir už neblogą kainą parduodavo visai perspektyvius projektus. Ir vienu iš tokių projektų tapo dar nuo 2017 metų pas žiūrovus keliaujantis vokiečių režisieriaus Patricko Vollratho debiutas pilnametražiame kine, pavadinimu – „Reisas 7500“ (angl. „7500“).
Filmo istorijos epicentre atsiduria keleivinio lėktuvo pilotas Tobiasas Eliasas, kuris visai netrukus patirs didžiausią košmarą savo gyvenime. Skrendant iš Berlyno į Paryžių, jo pilotuojamas lėktuvas yra užgrobiamas teroristų ir tik jis vienintelis gali kažką su tuo padaryti. Ar jam pavyks pasipriešinti, išgelbėti žmones ir likti gyvam? Ar visgi teroristai paims viršų ir pasieks savo? Viskas šiuo atveju priklauso nuo Tobiaso veiksmų ir jo pasiryžimo parodyti savo drąsą.
Daug kartų esu rašęs, kad man asmeniškai labai patinka vienos patalpos filmai, kuriuose yra ribotas skaičius personažų, o visas dėmesys yra skiriamas kažkokiai ryškiai problemai. Tad tokios juostos kaip „12 įtūžusių vyrų“ (angl. „12 Angry Men“), „Langas į kiemą“ (angl. „Rear Window“), „Seklys“ (angl. „Sleuth“) ar „Mėnulis“ (angl. „Moon“) tapo puikiu reginiu, nes šioms juostoms buvo parašyti itin geri scenarijai. „Reisas 7500“ irgi patenka į tą vienos patalpos filmų kategoriją.
Manau, kad pernelyg daug rašyti apie filmą, kurio esminė tema tampa lėktuvo užgrobimas ir piloto pastangos sukliudyti teroristams pasiekti savo tikslą, nereikia. Siužetas čia pakankamai standartinis, nes tokio pobūdžio istorijas mes ganėtinai dažnai galime regėti ekrane. Ir nesvarbu, ar tai traukinio užgrobimas, laivo ar kaip šiuo atveju lėktuvo. Viskas yra sudėliojama vos ne pagal tą patį principą.
Tačiau dėl ko aš nusprendžiau parašyti šį trumpą atsiliepimą apie šią juostą, yra tai, jog man visai patiko situacija, į kurią buvo įspraustas lėktuvo pilotas. Ir ta situacija buvo ganėtinai rimta, nes jis turėjo išspręsti kelias didžiules dilemas, su kuriomis ne kiekvienas galėtų susidoroti. O ir situacijos, nuo kurių priklauso kitų žmonių gyvybė, čia irgi pakankamai neblogai buvo įvyniotos į esminę siužetinę liniją. Tad bent jau man buvo įdomu, kuo gi pasibaigs šis lėktuvo užgrobimas ir kaip iš susiklosčiusios situacijos kapstysis pagrindinis filmo personažas, kuris, beje, buvo visai neblogai atskleistas.
Pats užgrobimas – tikroviškas. Čia nėra tokios pompastikos kaip kokiame „Non-Stop“ ar „Prezidento lėktuve“ (angl. „Air Force One“), o ganėtinai rimtai parodytas paprastai įgyvendintas teroristinis išpuolis, kuris gali baigtis daugelio nekaltų žmonių mirtimis. Aišku, tai galbūt nepatiks veiksmo ir įtampos ištroškusiems kino mylėtojams, bet turime ką turime. Kažkiek nuobodų, kažkiek lėtą, bet visumoje – žiūrimą trilerį su dramos elementais.
Techniškai pats filmas itin kukliai atrodo, todėl beveik visas veiksmas mums yra pateikiamas iš piloto kabinos. Tad vieninteliai techniški sprendimai, kurie sužavi, yra kameros darbas, kuris apčiuopia visą pagrindinio personažo emocijų puokštę, tvarkingas montažas bei nebloga muzika.
Vieno aktoriaus šou – taip būtų galima pavadinti šią juostą. Seniai ekrane matytas Josephas Gordonas-Levittas pasirodė įtikinamai, tad priekaištų jam tikrai neturiu. O ir smagu, kad ir vėl jį galima pamatyti kokiame nors projekte, nes paskutinis filmas, kurį teko su juo matyti, buvo 2016 metų drama „Snowdenas“ (angl. „Snowden“). Kiti aktoriai buvo tiesiog nepastebimi.
Apibendrinant – tikrai neblogas, nors ir vienkartinis trileris, kurį galima įvertini, jeigu norsi prastumti pusantros valandos savo laisvo laiko arba jeigu nerandi nieko įdomesnio vakaro peržiūrai.