Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ su savo ilgamečiu partneriu Lenkijos institutu Vilniuje pristato naują programą „Lenkų kino dienos „Scanoramoje“, atversiančią erdvų lenkų kino peizažą europietiško kino kontekste.

„Scanorama“ visada skyrė ypatingą dėmesį lenkų kinui – gyvybingam kino pasaulio balsui, sudėtingais istoriniais laikotarpiais visada sugebėjusiam išsaugoti laisvą minties ir vaizduotės erdvę, o skirtingo stilistinio braižo kūriniais talentingai kalbėti ne tik apie žmogaus sielos gelmes, bet ir demaskuoti politinių režimų nusikaltimus žmonijai“, – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

„Jau daugybę metų lenkų kinas išlieka populiarus Lenkijoje ir už jos ribų. Didžiuojamės vėl galėdami Lietuvos kinomanams pasiūlyti aukščiausios kokybės kultūrinę programą. Parodysime naujausių kino kūrinių, tarp kurių ir filmas, pretenduojantis į „Oskarą”, taip pat klasikinių juostų bei jauniausiems žiūrovams skirtą filmą. Šiuolaikinio lenkų kino įvairovę ir ambicijas atskleis platus žanrų, intensyvumo ir stilistikos spektras. Kiekvienas žiūrovas išsirinks iš jų ką nors, kas atlieps jo jautrumą ir vaizduotę. Kinas taip pat yra puiki priemonė pažinti savo kaimynus. Lenkijos institutas Vilniuje nuoširdžiai kviečia į visus seansus ir ragina atsiduoti kino magijai bei iš naujo atrasti savyje vaiko vaizduotę! – kvietimu dalinasi Lenkijos instituto Vilniuje direktorė Małgorzata Stefanowicz-Pecela.

Istoriniai kontekstai: lenkiškoji refleksija

Naujosios programos ašimi tapo Jano Paweło Matuszyńskio naujausias filmas „Nepalikti žymių“ (2021), pristatytas Venecijos kino festivalio pagrindinėje konkursinėje programoje. Režisierius nukelia žiūrovus į 1983 m. Lenkiją. Šalis sukrėsta Grzegorzo Przemyko atvejo – studentą, poetės ir „Solidarumo“ veikėjos Barbaros Sadowskos sūnų, mirtinai sumuša milicija. Jo draugas ir vienintelis liudytojas Jurekas akimirksniu tampa pagrindiniu valstybės priešu. Siekdamas palaužti aukos artimuosius, režimas pasitelkia visas priemones: slaptąsias tarnybas, miliciją, žiniasklaidą ir teismą. Remdamasis istoriniais įvykiais, J. P. Matuszyńskis kuria įtaigų ir dėmesį prikaustantį pasakojimą, sukrečiantį laikui nepavaldžiu aktualumu šių dienų politiniuose kontekstuose.

Kadras is filmo ”Nepalikti zymiu”

Istorinės atminties dialogą tęsia Roberto Glińskio vaidybinis filmas „Tiesa išlaisvina“ (2020) ir Tomaszo Wolskio dokumentinė juosta „1970“ (2021), dokumentinio kino festivalyje „Visions du Réel“ pelniusi žiuri apdovanojimą. R. Glińskio filmo veiksmas nukelia į 8-ojo dešimtmečio pabaigą, 1977 m. Lenkiją. Vienas Darbininkų gynybos komiteto įkūrėjų, 88 metų dvasininkas Zieja, tardomas saugumo. Tardytojo Grisickio tikslas – pasiekti, kad garbaus amžiaus vyras bendradarbiautų su valdžios institucijomis. Tardomasis prisimena savo gyvenimą: jis kupinas dramatiškų XX a. Lenkijos istorijos įvykių – šie tampa fonu, kuriame išryškėja nepalaužiamų moralinių įsitikinimų svarba.

Kadras is filmo ”Tiesa islaisvina”

T. Wolskis, jungdamas archyvinius telefoninių pokalbių įrašus, dokumentinę vaizdo medžiagą ir animaciją, studijuoja represinio valstybės mechanizmo užkulisius, pakviesdamas grįžti į 8-ojo dešimtmečio pradžią. 1970 m. keliuose Lenkijos pakrantės miestuose įsižiebia protestai: darbininkai reiškia nepasitenkinimą išaugusiomis kainomis. Kasdien į gatves išeina vis daugiau žmonių, sostinėje suburiama šios krizės valdymo komanda. Iš pradžių tikimasi ramiai suvaldyti protestų bangą, tačiau greitai situacija tampa nebekontroliuojama ir griebiamasi smurto.

Įtemptų santykių teritorija

Šeimos santykių dramas, jungiamas dingusios motinos asmens, skirtingais, bet sykiu vienas kitą papildančiais stilistiniais ir vizualiniais sąskambiais narplioja Grzegorzo Jaroszuko komedija „Artimieji“ (2020), pristatyta Karlovi Varų kino festivalyje, ir Małgorzatos Imielskos debiutas „Viskas dėl mano mamos“ (2020), pristatytas Varšuvos ir Gdynės kino festivaliuose. Pirmasis įtraukia į šmaikščią ir sąmojingą detektyvinę istoriją miegamųjų namų rajone, o antrasis – jautriais štrichais tapo vaikų namuose į suaugusiųjų pasaulį žengiančios ir nenumaldomo motinos ilgesio kamuojamos paauglės Olios portretą.

Kadras is filmo ”Artimieji”

Šiaurietiškąjį ir lenkiškąjį dialogą, praėjusiais metais suskambėjusį atidarymo filme „Prakaituok!“ (2020), režisuotame švedo Magnuso von Horno, šiais metais pratęs islandų režisieriaus Árniso Ólafuro Ásgeirssono juosta „Laisvėje“ (2021), pristatyta Gdynės, Reikjaviko ir Haugesundo kino festivaliuose. Skandinaviškame trileryje su Rytų Europos prieskoniais į laisvę iš įkalinimo įstaigos išėjusios Anos vaidmenį atlikusi lenkų aktorė Olga Boladz tamsiais potėpiais oponuoja tautietei Magdalenai Koleśnik, „Prakaituok!“ įkūnijusiai nuomonės formuotoją Silviją, ir dar kartą įrodo, kad kino profesionalai, kirsdami savo šalių sienas, gali sėkmingai vystyti kūrybinį bendradarbiavimą.

Kadras is filmo ”Laisveje”

Naujasis lenkų kino balsas

Naujajam lenkų kino balsui atstovauja Ola Jankowska ir jos debiutas „Anatomija“ (2021), pristatytas Venecijos kino festivalyje. Tai poetiška meditacija apie laiko prigimtį ir žmogiškojo artumo (ne)galimybę, liudijanti režisierės gebėjimą preciziškai suvaldyti vizualinius sprendimus. Trumpametražio kino gerbėjams derėtų atkreipti dėmesį į konkursinę trumpametražių filmų programą „Naujasis Baltijos kinas“, kurioje pristatoma pradedančio režisieriaus Arturo Wyrzykowskio juosta „Saugus atstumas“ (2021), komiškomis intonacijomis pasakojanti apie pandeminę tikrovę.

Mokslinė fantastika: literatūros ir kino dialogas

Vieno žymiausių lenkų kino režisierių Andrzejaus Wajdos trumpametražis filmas „Sluoksniuotas pyragas“ (1968) pagal to paties pavadinimo S. Lemo mokslinės fantastikos romaną kviečia susipažinti su lenktynininku Ričardu Foksu, kiekviename žingsnyje sukeliančiu siaubingas autokatastrofas. Vyrui pavyksta išgyventi tik todėl, kad jam transplantuojami žuvusių žmonių organai, tačiau situacija komplikuojasi, nes ilgainiui jis pradeda įgyti ir jų šeimininkų charakterių bruožų.

Devynioliktą kartą žiūrovus pasitinkanti „Scanorama“ yra rodžiusi ir platinusi pasaulyje pripažintų lenkų režisierių Andrzejaus Wajdos, Andrzejaus Żuławskio, Agnieszkos Holland, Paweło Pawlikowskio, Małgorzatos Szumowskos ir daugelio kitų filmus. 2016 m. festivalyje buvo surengta didelio sinefilų dėmesio sulaukusi intelektualiuoju provokatoriumi tituluojamo A. Żuławskio retrospektyva. Skirtingose festivalio programose kiekvienais metais pristatomi naujausi pripažintų ir debiutuojančių režisierių kūriniai, o nuo 2019 m., konkursinei trumpametražių filmų programai „Naujasis Baltijos kinas“ išplėtus savo geografiją nuo trijų Baltijos valstybių iki devynių Baltijos jūros regiono šalių, jaunieji lenkų režisieriai varžosi dėl geriausio visos programos trumpametražio filmo apdovanojimo.

Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–14 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Video rekomendacijos: