Nenorėdamas apsunkinti smegenų prieš miegą, visuomet stengiuosi pasižiūrėti po kelis kokio nors lengvo ir komiško serialo epizodus. Ir taip gavosi, jog visi mane dominantys serialai arba pasibaigė, arba iki naujų sezonų pasirodymų reikia dar palaukti. Todėl ieškodamas kaip užpildyti šią vakarinės peržiūros spragą, nusprendžiau įvertinti 2011 metais pristatytą ir septynis sezonus rodytą hitą „Naujokė“ (angl. „New Girl“).
Serialo istorija sukasi aplink Džesiką Dei, kuri vieną dieną išsiaiškina, jog jos vaikinas yra neištikimas. Supanikavusi, bet išsaugojusi savo orumą, mergina nusprendžia staigiai rasti kitą gyvenimo vietą. Ji net nenutuokė, jog visai netrukus jai teks apsigyventi lofte kartu su trimis viengungiais, kurių gyvenimo būdas pakeis ją ir jos pasaulėžiūrą.
Nepasakyčiau, jog tai yra tas serialas, kurį su mielu noru kartočiau dar kartą, nes tai ne tokio lygio komiškas projektas kaip „Draugai“ (angl. „Friends“), „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“ (angl. „How I Met Your Mother“), „Biuras“ (angl. „The Office“) ar „Filadelfijoje visada saulėta“ (angl. „It‘s Always Sunny In Philadelphia“). Jis savo pateikimu priminė man kitą panašų serialą – „Laimingos pabaigos“ (angl. „Happy Endings“), kurį savo laikais pasižiūrėjau norėdamas kažkaip prastumti laiką. Ir čia yra identiška situacija. Jis puikia tinka prastumti laiką, kai norisi kažko neįpareigojančio.
Pirmasis sezonas man pasirodė kažkiek pritemtas, nes kūrėjai dar bandė suprasti, ko jie išvis nori iš šios istorijos, tad visas smagumas čia prasideda nuo antrojo sezono ir tęsiasi maždaug iki šeštojo. Po jo prasidėjo idėjų krizė ir beveik visos serijos buvo pakankamai blankios bei ne tokios šviežios ir juokingos kaip pirmųjų sezonų epizodai.
Kas man čia labiausiai patiko, tai personažai ir jų asmeninės istorijos, kurios kartais labai nervindavo, o kartais priversdavo nuoširdžiai juoktis iš absurdo, kuriuo jie ir buvo papuošti. Iš visų veikėju, didžiausias mano simpatijas gavo Niko, Vinstono ir „Trenerio“ trijulė, o tik vėliau Džesika, kuri lyg ir buvo viso šio pasakojimo epicentru. Kiekvienas iš mano paminėtų personažų turėjo savo šlovės valandas ir momentus, dėl kurių neįmanoma jų nepamėgti. Užtat seriale buvo du herojai, kurie atvirai šnekant erzindavo dėl savo elgesio. Kalbu aišku apie savimylą Šmitą ir geriausią Džesikos draugę Sisę.
Serialo herojai yra savotiškais mokytojais vienas kitam, nes tiek moterys galėjo paprotinti vyrus, tiek ir vyrai sugebėjo puikiai patarti damoms kaip elgtis su priešinga lytimi. Žinoma, viskas ties tuo buvo pateikta su humoru. Taip pat neblogai buvo išryškinti ir stereotipais papuošti skirtumai tarp kartu gyvenančių moterų ir vyrų.
Meninis serialo apipavidalinimas irgi turi savitų pliusų. Visgi herojų stilius pradedant kostiumais, šukuosenomis, grimu suteikė kiekvienam iš jų reikiamą individualumą, dėl ko ekrane mes matome labai ryškius veikėjus. Kameros darbas, garso ir vaizdo montažas, muzika – tvarkoje kaip ir pridera tokio pobūdžio stiliaus serialams.
Aktoriai čia buvo parinkti idealiai. Pagrindinę veikėją suvaidinusi Zooey Deschanel čia pernelyg daug ir nevaidino, nes ji gyvenime yra tokia pat paplaukusi kaip ir Džesika. Patraukli, šmaikšti, miela… To ir pakako, kad galima būtų susižavėti jos atliktu vaidmeniu. Užtat džiūgavau dėl to, jog ekrane galėjau matyti mano labai mėgiamus komedijų „saviakus“ – Jake‘ą Johnsoną su Damonu Wayansu jaunesniuoju. Taip pat pagirti reikėtų Lamorne‘ą Morrisą, Maxą Greenfieldą ir Hannah Simone, kurie čia irgi pasirodė pakankamai gerai. Tiesa, seriale epizodiškai pasirodo ir žymūs žmonės, bet kas, neatskleisiu, nes nenoriu Jums gadinti peržiūros, jeigu kažkada nuspręsite įvertinti šį televizinį šou.
Visumoje – smagi ir labai lengva komedija, kuri nors ir pačiame gale gerokai išsikvėpė, bet vienaip ar kitaip suteikė puikią pramogą prastumiant laiką prieš miegą.