2018 metais pasirodė vienas šilčiausių ir asmeniškai man geriausių tų metų romantinių filmų „Su meile, Saimonas“ (angl. „Love, Simon“), kuriame buvo nagrinėjami jauno homoseksualaus vaikino gyvenimo užkulisiai. Filmas tapo toks populiarus, jog jo kūrėjai nusprendė pratęsti šią istoriją, kuri galiausiai virto į dešimties serijų pasakojimą „Su meile, Viktoras“ (angl. „Love, Victor“).
Serialo istorija sukasi aplink į naują mokyklą, kurioje prieš keletą metų visus sužavėjo Saimono Piro meilės prisipažinimas kitam vaikinui, atvykusį Viktorą Salazarą. Vaikinas beveik iš karto pritampa prie naujų mokyklos sienų bei susiranda visai šaunius draugus. Ir viskas būtų gerai, jeigu ne tai, jog Viktoras, kaip ir kadaise Saimonas, turi paslaptį – jis jaučia seksualinį potraukį vaikinams, kas aišku komplikuoja jo gyvenimą, nes jis bijo pasmerkimo iš artimiausių žmonių. Ar jam pavyks atskleisti paslaptį? Parodys laikas ir aišku aplinkybės, į kurias papuls Viktoras.
Kaip jau rašiau, „Su meile, Samonas“ – vienas iš mano mėgstamiausių pastarųjų keleto metų romantinių filmų bei vienas šilčiausių LGBT temos projektų, kurį man teko žiūrėti. Tad nenuostabu, jog labai laukiau ir serialo, kuris kaip ir pratęsia visą šią istoriją, nes jo veiksmas vyksta po dvejų metų nuo filme parodytų įvykių.
Bet iš karto perspėju. Jeigu esate priešiškai nusiteikęs prieš homoseksualius žmones, praleiskite jį. Ir Jums bus ramiau, ir nereikės rašinėti kvailų atsiliepimų apie šį serialą iš pykčio.
Čia mes turime naują veikėją, kuris kaip ir dažniausiai būna tokio pobūdžio projektuose apie mokyklos naujokus, bando pritapti ir suprasti, kuo jis nori būti naujoje vietoje. Tad nauji draugai, nauji priešai, visokiausios problemos, meilės reikalai ir kiti jaunimui būdingi aspektai šiame seriale yra išryškinti ganėtinai įdomiu būdu. Todėl stebėti, kaip pagrindinis serialo personažas tvarkosi su savo dilemomis, yra išties įdomu. Maloniausia, jog serialas, kaip ir filmas, vystomas iš pakankamai lengvos perspektyvos. Čia Jums ne „Euforija“ (angl. „Euphoria“), kur kūrėjai nusprendė šokiruoti žiūrovus itin atvirais momentais. Tad serialą galima žiūrėti ir su jaunesniais žiūrovais. Raginu tą daryti ir tiems žmonėms, kurie nesugeba vaikui paaiškinti, kaip vyras gali mylėti vyrą ar moteris jausti šiltus jausmus kitai moteriai.
Kaip ir filme, taip ir čia, kalba eina apie taip vadinamą „coming out“, kuris dažniausiai yra būdingas homoseksualiems žmonėms. Tik čia yra savotiškas skirtumas, nes filme buvo nagrinėjamas vienas aspektas, o čia visiškai kitoks. Koks, deja, neatskleisiu, nes tai būtų jau „spoileris“, o kaip žinote, aš nemėgstu gadinti žmonėms peržiūrų atskleidžiant esmines siužetinės linijos paslaptis.
Turime ir gerus bei įdomiai išreikštus personažus, kurie sužavi nuo pirmos minutės. Viktoras ir Mija – mano favoritai šioje istorijoje. Jie turi savo problemas, jie elgiasi racionaliai ir jų mąstymas neapsiriboja neapgalvotais sprendimais. Taip pat turime dar ir kelis antraplanius herojus kaip Viktoro tėvai, kurie taip pat įneša į siužetinę liniją savotiškos išminties. Aišku, jie labiau panašūs į tuos stereotipinius tėvus, kurie nesupranta, kaip vyras gali mylėti vyrą, bet iš kitos pusės, jų dėka iš šono galima pamatyti, kaip gali jaustis jų vaikai, bijantys prisipažinti apie savo prigimtį. Na, ir aišku seriale yra pats Saimonas, kurio balsą mes girdime, kai su juo susirašinėja Viktoras.
Kaip jau buvau rašęs, serialas ganėtinai lengvai susižiūri, tad penkios valandos man pralėkė nepastebimai. Ir jau noriu antrojo sezono. Tad tai irgi daug ką pasako apie tai, kaip serialo kūrėjai atliko savo darbą ir nepasišiukšlino su šiuo projektu.
Techniškai, serialas nenutolo nuo filmo. Gera muzika, akims malonūs vaizdai, puikus kameros darbas, neerzinantis montažas ir itin kokybiškas meninis apipavidalinimas – tai, kas padaro šį projektą itin maloniu reginiu akims ir ausims.
Aktoriams irgi pažersiu komplimentų. Michaelas Cimino pagrindiniame vaidmenyje buvo labai įtikinamas Viktoro amplua, jog nesunku buvo patikėti tuo, ką jis jaučia. Taip pat smagu buvo girdėti ir Saimono balsą, kurį padovanojo Nickas Robinsonas, bei ekrane stebėti Miją suvaidinusią Rachel Hilson. Kiti aktoriai irgi buvo neblogi, tad vaidybos prasme, serialas neerzino.
Visumoje – ne ką prastesnis pasakojimas nei tas, kuris 2018 metais sužavėjo daugelį romantinių juostų gerbėjų. Šiltas, prasmingas ir be galo lengvai vystomas projektas, kurį rekomenduoju tokio pobūdžio istorijų apie jaunimą žiūrovams.