Chameleonas – taip vadinamas garsiausias mūsų kartos ispanų aktorius Javieras Bardemas. Kiekvieną kartą, kuomet jis atlieka vaidmenį, žiūrovus sužavi jo psichinė ir fizinė transformacija.
Javieras Bardemas gimė garsioje aktorių šeimoje ir tik po bandymų dirbti kitus darbus nusprendė pradėti karjerą kine. Aktorius tapo žinomas 1990-aisiais, ypač Bigaso Lunos ir Pedro Almodóvaro režisuotuose filmuose. Buvo neišvengiama, kad toks talentas liktų pripažintas tik ispanų kino kūrėjų. Jis niekada nesistengė tapti paklausiu aktoriumi ir todėl kiekvieną vaidmenį renkasi atsargiai. Nors Javieras Bardemas 2000 m. padarė didelį proveržį Amerikos rinkoje, jis vis dar išlieka labai dėmesingas naujiems savo projektams. Žemiau pateikiame 10 geriausių Javiero Bardemo filmų, kuriuos būtinai turėtumėte pamatyti.
10. „Gojos šmėklos“ („Goya’s Ghosts“, rež. Milos Forman, 2006 m.)
Filmas, dėl kurio kritikų nuomonės išsiskyrė, yra ne tiek biografija, kiek istorija apie neramius laikus besikeičiančiame pasaulyje. Filmo veiksmas vyksta Prancūzijos revoliucijos metu ir jame pasakojama apie vyro nuopuolį, matomą iš garsaus ispanų dailininko Francisko Gojos perspektyvos. Javieras Bardemas vaidino blogąjį kunigą Lorenzą, kuris bando skintis kelią naudodamasis moterimi ir viskas pasibaigia jos gyvenimo sugriovimu. Filmas, kuriame taip pat įspūdingą vaidmenį atlieka Natalie Portman, buvo plačiai kritikuojamas dėl prieštaringų kankinimo ir prievartavimo scenų. Tačiau per brutalią filmo istoriją atsiskleidė pagrįstas argumentas – atsakingi asmenys dažnai supainioja pareigą bei galią ir ja piktnaudžiauja.
9. „Virpantys kūnai“ („Carne trémula“, rež. Pedro Almodóvaras, 1997 m.)
Davido vaidmuo. Kurdamas šį intensyvų filmą, kuriame susipina daug žanrų, režisierius įneša gana atpažįstamos savo magijos. Vien iš pavadinimo galima numanyti, jog filme dėmesys skiriamas erotikai ir žmogaus silpnybėms. Kūnas pasirodo visur, bet ne tik kaip mėsos gabalas, o kaip sielos dalis, kuri išreiškia meilę, troškimą ir ilgesį. Sekso scenose nėra nieko vulgaraus. Javieras Bardemas atlieka antraeilį vaidmenį – jis – neįgaliojo vežimėlyje sėdintis policininkas Davidas, susišaudymo metu tapęs paralyžiuotu ir vėliau susituokęs su Elena (aktorė Francesca Neri), kuri iš tikrųjų yra įsimylėjusi šaulį. Abu šie žmonės – įstrigę savo santuokoje, savo atsakomybėje ir susieti kalte. Jų santykių esmė – sekso scenos, parodančios jo impotenciją ir jos švelnumą. Po visų istorijų, į kurias jis buvo įtrauktas, jis tapo neįgaliu, bet, kita vertus, Davidas nepraranda vilties tapti parolimpiniu čempionu. Aktorius praleido daug laiko ruošiantis šiam vaidmeniui, ir jis jį atiko puikiai. Impotentiško sekso žvėries įkūnijimas yra paskutinis jo ankstyvosios karjeros etapas.
8. „Viki, Kristina, Barselona“ („Vicky Cristina Barcelona“, rež. Woody Allenas, 2008 m.)
Chuano Antonijaus vaidmuo. Viki ir Kristina susižavi Chuanu, tačiau jis vis dar myli savo emociškai nestabilią buvusią žmoną. Vis dėlto jis myli abi merginas su vienoda aistra. Susipainiojote? Woody Allenas, rašantis apie santykius kaip savo mūzą, žiūrovams pateikė puikų pasakojimą apie meilę, svetimavimą ir aistrą, kuriame Barselonos miestas yra tylus įvykių, kurie įvyksta Viki ir Kristinos gyvenimuose, stebėtojas. Javieras Bardemas vaidina Chuaną – dailininką, kuris myli visas tris moteris, ir nors jis tampa šių trijų moterų troškimų objektu, galų gale lieka vargšas, ieškantis paguodos moterų kompanijoje. Visame filme Bardemas – charizmatiškas ir žavus, nors jo personažas pasirodo esąs niekas kitas kaip nesubrendęs vaikinas, priklausomas nuo saugumo jausmo.
7. „Kol dar ne naktis“ („Before Night Falls“, rež. Julianas Schnabelis, 2000 m.)
Reinaldo Arenas vaidmuo. Dėl šios ekranizuotos biografijos aktorius tapo žinomas tarptautiniu mastu ir sulaukė puikių kritikų atsiliepimų už kubiečio gėjaus poeto ir romanų rašytojo vaidmenį. Jis tapo pirmuoju ispanų aktoriumi (atlikusiu pagrindinį vaidmenį), kuris buvo nominuotas „Oskarui“. Siužetas paremtas Reinaldo Arenas autobiografija ir tęsiasi nuo labai talentingo menininko paauglystės iki mirties. Dėl jo homoseksualumo ir kūrybos Kastro režimas menininką griežtai nubaudė – įkalino 2 metams. Javieras Bardemas jaudinančiai pavaizdavo Reinaldo Arenas nekaltumą, aistrą, jautrumą, trapumą, neviltį ir džiaugsmą. Transformacija į jaunuolį, kuris yra beviltiškai ir nerūpestingai įsimylėjęs gyvenimą, o paskui į tragišką, ligos sugniuždytą figūrą aktoriui buvo neįtikėtina kelionė. Bardemas nenuilstamai ruošėsi šiam meistriškam ir subtiliam pasirodymui – jis turėjo mokytis anglų ir kubiečių dialektų, numetė 14 kilogramų, keliavo į Kubą ir praleido šiek tiek laiko su Arenas partneriu, kad sužinotų, kaip poetas vaikščiojo ir kalbėjo. Jau neminint to, kad aktorius labai greitai perskaitė viską, ką parašė poetas. Po raumeningo, patrauklaus vyro įvaizdžio aistringuose filmuose buvo neįtikėtina pamatyti jį neteikiantį reikšmės vyriškumui. Pasak Javiero Bardemo pasisakymų, jis pagaliau sužinojo, kaip susitvarkyti su savo ego, ir įsijautė į vaidmenį, o ne tik bandė jį imituoti.
6. „Šokanti viršuje” („The Dancer Upstairs“, rež. John Malkovich, 2002 m.)
Neįvardintoje Lotynų Amerikos šalyje, nuniokotoje nuo anarchistų sukelto žiaurumo, vienas vyras imasi sugauti nusikaltėlį. Javieras vaidina detektyvą Agustiną Rejasą, kuriam pavesta susekti Prezidentą Ezequielį. Būdamas principingu jis atsiduria gyvenimo kryžkelėje, kai susižavi savo dukters baleto mokytoja. Tarp asmeninių neramumų jis nuolat ieško sukilėlių lyderio, kuris gali tokiu būti arba ne. Šis filmas, kurį režisavo aktorius Johnas Malkovichius, yra niūresnis pasakojimas apie nepavykusią sistemą.
5. „Saulėti pirmadieniai“ („Los lunes al sol“, rež. Fernando León de Aranoa, 2002 m.),
Šioje dramoje-komedijoje vaizduojamos nedarbo pasekmės. Po vietinės laivų statyklos uždarymo grupė draugų tampa bedarbiais ir kaip galima suprasti iš pavadinimo – jie leidžia pirmadienius saulėkaitoje. Neabejotinai galima teigti, kad tai – karšta tema ir milijonai žmonių gali tapatintis su šia istorija. Be to, personažai yra ne jauni vyrai, dėl to jų istorija nepakeliamai skausminga ir tragiška. Ieškodami gyvenimo tikslo jie leidžia savo dienas daug gerdami vietiniame bare, reiškiantys nepasitenkinimą ir besidalijantys svajonėmis, kol jų pasauliai žlunga. Jie bando surasti kažką, ką galėtų išsaugoti, o žiūrovai lieka šokiruoti matydami, kokie silpni draugai tapo po to, kai prarado darbo vietas. Kaip šios grupės sukilėlių lyderis, Santa svajoja palikti savo šalį ir pradėti naują gyvenimą, bet vis tiek leidžia dienas su buvusiais kolegomis nepripažindamas, kad jis jau seniai pasidavė. Jis – viengungis, gyvenantis vieno kambario bute, slapta kviečiasi moteris nakvynei (nes jam neleidžiama, jog kažkas liktų nakvoti). Nors yra karčiai nusivylęs, jis negali rasti būdų, kaip pamiršti praeitį.
4. „007 operacija Skyfall“ („Skyfall“, rež. Samas Mendesas, 2012 m.)
„007 operacija Skyfall“ – dvidešimt trečiasis filmas apie agentą 007, kuriame Džeimsą Bondą vaidina Danielis Craigas, o Javieras Bardemas atlieka piktadario Raoulio Silvos vaidmenį. Silvos aistra kerštui daro jį unikaliu Džeimso Bondo priešu, palyginus su ankstesniais, kurie norėjo valdyti pasaulį arba jį sunaikinti. Mendesas norėjo, kad Silva, skirtingai nuo kitų piktadarių, liktų ypač įsimintinas. Režisierius galvojo apie Bardemą kaip apie asmenį, kuris išnyks personaže, ir dėl to paslaptingajam nusikaltėliui sukūrė sudėtingą istoriją. Silva – buvęs MI6 šnipas, siekiantis keršto tiems, kurie jį išdavė, ir Bardemas jo motyvą daro nepaprastai įtikimą. Viskas, kas susiję su juo, yra įspūdinga: keistos fizinės savybės, išbalinti šviesūs plaukai, nepriekaištingas skonis drabužiams ir, žinoma, jo išlepimas. Bardemas turėjo į ispanų kalbą išverstą scenarijų, kad galėtų geriau suprasti savo personažą ir visą siužetą. Be to, jis taip pat pateikė keletą idėjų savo išvaizdai.
3. „Biutiful“ (Alejandro González Iñárritu, 2010 m.),
Filmo dėmesio centre yra Uksbalis – paprastas, bet tragiškas žmogus, galintis bendrauti su dvasiomis. Šis filmas – tamsus ir labai liūdnas, bet žiūrovai visame pasaulyje vis tiek jį priėmė. Jei atidžiai pažiūrėtumėte į Uksbalio gyvenimą, nerastumėte nieko kito – tik nusivylimus. Kiekviena scena yra slegianti ir jums gaila pagrindinio veikėjo kiekviename žingsnyje. Jo kūnui darosi vis blogiau ir visi požymiai rodo, kad jis mirs. Sužinojęs, kad jam diagnozuota paskutinė vėžio stadija, Uksbalis ieško žmogaus, kuris rūpinsis jo vaikais, kai jo nebebus. Uksbalio paieškos tampa dar sunkesnės, nes jis – našlaitis, o jo buvusi žmona serga maniakine depresija. Filme taip pat pastebimas socialinis aspektas, kuris orientuotas į prekybą žmonėmis, migrantai, dirbantys baisiomis sąlygomis, susiduria su žiauriu likimu. Nepaisant to, Uksbalis – rūpestingas vyras, norintis rasti savo unikalias grožio ir meilės formas. Ir suranda, bet jos egzistuoja kartu su siaubu ir kančia.
2. „Jūros gelmėse“ („Mar adentro”, Alejandro Amenbar, 2004)
Tai filmas, kuris remiasi autentiška istorija, gyvenimo istorija žmogaus, kuris troško gauti leidimą atsisakyti savo gyvenimo. Eutanazija vertinama įvairiai ir drama „Jūros gelmėse“ siūlo dar kartą pabandyti suprasti jos esmę. Filme pasakojama istorija apie laivo mechaniko Romano Sampedro (Javieras Bardemas) gyvenimą. Gyvenimą, kuris nelabai priklauso jam, egzistenciją, kurios negalima atsisakyti. Romanas patiria traumą, po kurios yra paralyžiuojamas visas jo kūnas, nuo kaklo iki kojų. Vyras nenori gyventi tokio gyvenimo, tačiau teisiškai jam neleidžiama iš jo pasitraukti. Taigi, visa jo egzistencija nukreipta į planą įvykdyti savižudybę. Tai jautri, skaudi tema, tačiau toli gražu neišsemta. „Jūros gelmėse“ šią temą paliečia labai subtiliai ir įtaigiai. Prie šio įtaigumo neabejotinai prisideda puiki, tiesiog nepriekaištinga Javiero Bardemo vaidyba. Nėra abejonių, kad tai talentingas aktorius, tačiau čia jis visas savo emocijas, džiaugsmus, skausmus, viltis ir nusivylimus privalo perteikti vien mimika. Jokio gestikuliavimo, jokios kūno kalbos. Matom tik judančias lūpas ir jausmus išreiškiančias akis. Ir to gana!
1. ,,Šioje šalyje nėra vietos senukams“ (,,No Country for Old Men“, Rež. broliai Coenai, 2007)
Bet kuris brolių Coenų filmas kino pasaulyje laukiamas su dideliu nekantrumu, tačiau su, ,Šioje šalyje nėra vietos senukams“ jie pranoko patys save. Filmas sutiktas kritikų ir žiūrovų liaupsėmis, daugelis apibūdina jį kaip geriausią brolių kūrinį. Daug pasako ir pelnyti apdovanojimai – filmas 2007-aisiais gavo net 4 Oskaro statulėles, vieną jų – už geriausią metų filmą. Siužetas – būdingas noir stilistikai. Nedidelio Teksaso miestelio gyventojas, Vietnamo karo veteranas, netikėtai tragiškai pasibaigusioje narkotikų perdavimo scenoje randa lagaminėlį su dviem milijonais dolerių. Svajodamas apie geresnį gyvenimą, vyras nusprendžia pinigus pasilikti sau, nežinodamas, kad šis sprendimas privers jį sprukti ir kovoti už savo gyvybę. Ant kulnų vyriškiui mina ne tik miestelio šerifas, bet ir psichopatas samdomas žudikas, kurio užduotis – atgauti pinigus.
Kiekviena scena, kurioje pasirodo Javieras, yra pilna siaubo bei baimės ir šie jausmai lieka su jumis dar ilgai po pabaigos titrų. Palyginus jo sceną su kitomis filmo scenomis, galima tikrai norėti, kad šiam psichopatiniam žmogžudžiui būtų skirta daugiau eterio laiko. Kiekvieną kartą, kai jis suteikia savo aukoms galimybę gyventi, jei jos laimi monetos metimą, susiduriate su ekrane rodoma blogio personifikacija. Šis personažas buvo pripažintas kaip vienas siaubingiausių piktadarių kinematografijos istorijoje.