Nestandartinio grožio ir neeilinio talento škotų aktorė, gimusi 1960-aisias, Londone, Didžiojoje Britanijoje, pastaruoju metu yra itin mylima tarptautinių auditorijų.
Gimusi vienoje iš seniausių Škotijos šeimų, aktorė gali didžiuotis turinti tik australų (iš mamos pusės) ir anglų (iš tėčio pusės) kraujo. Tilda mokėsi dviejose mokyklose – anglų ir škotų, vėliau studijavo Socialinius ir Politikos mokslus Kembridžo universitete. 1983 m. baigusi universitetą, ji tapo diplomuota anglų literatūros specialiste. Per savo studijų metus ji pradėjo domėtis teatru ir atliko nesuskaičiuojamą daugybę pasirodymų, o po studijų visam sezonui išvyko dirbti į Karališkąją Šekspyro Kompaniją. Praėjus metams ji metė šį darbą. Ji suvaidino Mozart‘ą Puškino „Mozart and Salieri“ ir darbininkę moterį, įkūnijančią savo kare mirusį vyrą TV seriale. 1985 m. aktorė pradėjo bendradarbiauti su netradicinės orientacijos režisieriumi Derek‘u Jarman. Jie gyveno ir dirbo kartu devynerius metus, kurdami daug atgarsių sulaukusius filmus. Ji ilgai nebandė rodytis didžiajame ekrane – skyrė savo laiką ir energiją menui, eksperimentiniams projektams su niekam nežinomais režisieriais, naujųjų medijų instaliacijoms ir madai.
Gimus dvynukams, 1997 m., ji pradėjo sėkmingai balansuoti tarp gilaus eksperimentinio meno ir Holivudo. Ir tai jai puikiai pavyko – trileris „The Deep End“ (2001) pelnė jai daug apdovanojimų ir Auksinį Gaublį. 2008 m. laimėjo Oskarą už Geriausią antro plano aktorės vaidmenį filme „Michael Clayton“.
“Edwardas II” (1991)
Derekas Jarmanas, adaptavęs Kristoferio Marlou spektaklį, skyrė Tildai Swinton vieną iš didingiausių vaidmenų. Venecijos filmų festivalyje, laimėjusi „Geriausios aktorės“ prizą, Swinton vaidina emocionalią bei įtakingą Karalienę Izabelę. Karaliaus atstumta žmona papuola į provokuojantį žaidimą tarp savo vyro ir jo meilužio, Pierso Gavestono. Visi trys kursto aistringus troškimus, tačiau politiniai pavojai priverčia juos naudotis vienas kitu tarsi šachmatų figūrėlėmis karališkame valdžios žaidime. Kol mylimieji tampa priešais, o sąjungininkai suvokia, jog yra drąskomi nesantaikos, Swinton meistriškai piešia karalienės charakterį su pagarba, kurios ji ir nusipelno. Rami ir susilaikanti Swinton visada vos per žingsnį nuo sukurto įvaizdžio skilimo bei tikrosios, niekingos sielos atskleidimo.
“Orlandas” (1992)
Pastatytas pagal Virginios Wolf novelę „Orlando: A Biography“, filmas yra istorinis bei pripildytas nuotykių. Istorijai apie poetą, kuris keičia lytį iš vyro į moterį, keliauja per amžius, sutikdamas pagrindines istorijos bei literatūros figūras ir vis iš naujo įsimylintį, Swinton suteikia gyvybės, savo pagrindiniu aktorės ginklu – universalia vaidyba. Atrodo, jog aktorės besikeičianti išvaizda ją parodo tobulą šiam vaidmeniui, tačiau, iš tikrųjų, svarbiausias aspektas, kurį Tilda išpildo, yra abiejų lyčių emociniai atspalviai. Priversta prisitaikyti prie abiejų lyčių normų bei standartų kiekvienoje eroje, kuri vaizduojama filme, Swinton sukūrė veikėją, kuris yra tiek jautrus, tiek įžūlus, taip pat aistringas bei susilaikęs. Aktorės vaidmuo filme „Orlandas“, neabejotinai yra vienas iš geriausių jos darbų.
“Sulaužytos gėlės” (2005)
Nors pagrindinis vaidmuo filme „Sulaužytos gėlės“ priklauso Bill Murray, tikrasis jo variklis yra moterys. Istorija pasakoja apie Doną, kuris praeities santykiuose ieško savo sūnaus, kuris galbūt egzistuoja, o galbūt ir ne. Jis apsilanko pas keturias moteris, kurių sėkmės lygiai skiriasi, jas vaidina Sharon Stone, Frances Conroy, Jessica Lange ir Tilda Swinton. Penny, kurią ir įkūnija Swinton vaizduojama su per didelio dydžio flanele ir netvarkingu akių pravedimu, toli gražu nedžiūgauja matydama Doną, o jis, be jokių įžangų, neslėpdamas klausimo dėl kurio atvažiavo. Nepaisant to, jog jos vaidmuo yra tik antraeilis, Swinton moterį įkūnija kaip linksmą, irzlią, ištverminga bei visiškai pamiršusią Doną. Būtent toks pasirodymas, įrodo, jog netgi mažuose vaidmenyse Swinton gali sužydėti.
“Čiulpiantis nykštį” (2005)
Režisieriaus Mike Mills išskirtinėje komedijoje-dramoje veiksmas sukasi apie septyniolikmetį, kuris, kaip galima spręsti iš pavadinimo, vis dar čiulpia nykštį. Nuo hipnozės iki Ritalino vartojimo, jis išbandė viską, kad tik atsikratyto šio keisto įpročio. Mills sukūrė universalią istoriją apie vaikystės prisirišimus, kurios reikia paleisti. Netgi visi suaugę veikėjai kenčia nuo vienokių ar kitokių pristabdyto vystymosi atvejų. Swinton vaidina jaunuolio mamą, kuri nė nenutuokia apie sūnaus įprotį, nes yra apsėsta televizijos įžymybės, kurį vaidina Benjamin Bratt. Tildos sukurta Audrey, beviltiškai nori patekti į konkursą, kad tik susitiktų su savo simpatija ir ji jokiomis sąlygomis neketina sustoti. Kaip ir sūnaus atveju, Audrey emocinis nutolimas atsiskleidžia keistame įprotyje ir aktorės vaizduojama šmaikšti, kandi bei išmintinga moteris yra vienas pagrindinių filmo elementų.
“Maiklo Kleitono sukurta tiesa” (2007)
Rolė už kurią britė Tilda Swinton susilaukė Oskaro už „Geriausią antro plano vaidmenį“ bei pritraukė daugybę amerikiečių į kino teatrus yra būtent filme “Maiklo Kleitono sukurta tiesa”. Atrodo, jog viskas, į ką aktorė neria su savo pašėlusia energija tampa įsimintina. Swinton vaidina Karen Crowder, kuri yra vyriausioji juristė, žemės ūkio kompanijoje. Negailestingumas – tai viena iš savybių būtinų tokioje pozicijoje esančiai moteriai. Tačiau atrodo, jog Karen tuo pačiu metu yra visai netoli psichinio ir nervinio išsekimo ribos, situacija tik blogėja siužetui vystantis ir jam pasiekus kulminaciją, kai kompanijai gresia žlugimas. Parodydama jos sutrikdytą, kontroliuojančia bei apskaičiuotą asmenybę, Swinton suteikia malonumą stebėti kartais kandžiai šmaikščią, o kartais grėsmingai stresuotą moterį.
“Julia” (2008)
Dar kartą įrodydama savo platų galimybių diapazoną, Tilda ėmėsi toli nuo puikybės egzistuojančios moters vaidmens filme „Julia“. Alkoholikė Julia, viename iš anoniminių alkoholikų susitikimų susipažįsta su moterimi, kuri įvykiams susiklosčius nekaip, paprašo jos pagrobti savo sūnų iš jo turtingo ir įtakingo senelio. Pasiūlyta didelė pinigų suma pritraukia moterį prie šio nusikaltimo. Kai iš pirmo žvilgsnio lengvas pagrobimas tampa vis labiau painus, Julia bando gauti pinigus, skirtus už pagrobimą, bei išlaikyti berniuką saugų. Swinton yra šiek tiek maniakiška moteris, valdoma žūtbutinių priemonių, tačiau ji gebą įkūnyti Julia, kurios motiniški instinktai suteikia istorijai, kuri galėtų būti vien tik apie vykdomą nusikaltimą, žmogiškąją pusę.
“Aš esu meilė” (2009)
Savo rolei filme „Aš esu meilė“, Tilda Swinton išmoko kalbėti itališkai, su rusišku akcentu. Tilda įkūnija Emma Recchi, turtingo italų aristokrato žmoną, kilusią iš Rusijos. Emma pradeda susitikinėti su jaunu šefu, tačiau ji turėtų pagalvoti apie tai, kaip tai paveiks kitus jos santykius, taip pat jos šeimos struktūrą. Swinton pasirodymas yra kur kas daugiau nei paprastas kalbos triukas. Ji kontroliuoja Emmos romano bei pareigos situaciją su stulbinančiu tikslumu. Aktorė yra jausminga, jautri bei aistringa, pasirenkant vieną žodį jai apibūdinti – ji tiesiog didinga.
“Mums reikia pasikalbėti apie Keviną” (2011)
Hiperbolė gali būti labai pavojingas dalykas, tačiau Swinton vaidmuo siaubingoje Lynne Ramsay psichologinėje dramoje yra vienas iš nuostabiausių bei įspūdingiausių pasirodymų per pastarąjį dešimtmetį. Režisierius užkrovė didžiulę emocinę našta Swinton ant pečių pasakojime apie motiną, kuri patirią emocinę traumą. Motinos kančia yra jaučiama viso filmo metu, scenose, kurios sujungia dabartį ir praeitį, vaizduoja motinos ir sūnaus santykius iki tragedijos, motinos kovą su depresija bei vyro palaikymo stoką. Swinton kontroliuoja savo herojes jausmus kiekvienoje laiko juostoje ir suteikia filmo neorientuotam pasakojimui aštrumo. Ar kovojant su neapsakomomis žemumomis pogimdyvinės depresijos metu ar nupasakojant užpuolimo baimę, jau po to, kai sūnus yra kalėjime, Swinton demonstruoja visą emocijų gamą.
“Išgyvena tik mylintys” (2013)
Išblyškusią bei vaiduoklį primenančia Tilda Swinton galima išvysti filme „Išgyvena tik mylintys“. Swinton vaidina Eve, kuri jau kelis amžius yra susituokusi su Adam, kurį įkūnija aktorius Tom Hiddleston. Du nemirtingi vampyrai po ilgo laiko vėl susitinka, kai Eve aplanko savo vyrą, depresuotą, netoli savižudybės ribos, nukankintą muzikantą. Swinton savo personažą įkūnija nuostabia bei elegantiška maniera. Ji pažadina gilią išmintį, deramą tokio amžiaus bibliofilei, tuo pačiu metu palaikydama šaltakraujiškumą bei visišką vidinę ramybę. Swinton rankose Eva tampa nuostabia šių dienų vampyre.
“Sniego traukinys” (2013)
„Sniego traukinys“ – tai senas po apokaliptinis mokslinės fantastikos filmas, kuriame po globalinės katastrofos visi likę gyvi žmonės yra susodinami į traukinį, kuri nuolat judą aplink pasaulį. Norint, jog traukinio visuomenė veiktų, visi žemesnių klasių žmonės yra priversti gyventi galiniuose vagonuose, o aukštuomenė – priekiniuose. Tilda Swinton vaidina moterį, kuri viską kontroliuoją, keistą bei bebaimę ministrę Mason. Originaliai šį vaidmenį turėjo atlikti vyras, tačiau kai jis atiteko Tildai, ji pareiškė, jog norėtų jog visi įvardžiai liktų tokie, kokius juos parašė vyro rolei. Galutiniame rezultate matome vyriškumo bei seksualizuojamos moters įvaizdžių nesuteptą pasirodymą, kad ir koks nerealistiškas jis bebūtų.
Taip pat skaitykite: 10 moterų, įkūnijusių įsimintiniausius mokslinės fantastikos personažus