Režisierius Cristoferis Nolanas pažymėti 10 metų sukakčiai nuo „Inception“ sukūrimo vėl grįžta į kino ekranus su nauja kino juosta, kuriame gausu įtampos, greičio ir dramos. Šį kartą jis mus stebina sudėtingais siužeto vingiais, prikaustančia prie ekranų istorija ir jaudulį keliančiais veikėjais.
Šiame filme pagrindinis vaidmuo atiteko Džonui Deividui Vašingtonui, jo herojui metamas iššūkis sustabdyti trečiąjį pasaulinį karą. Lydimas paslapčių ir savo profesionalumo specialiųjų tarnybų agentas keliauja istorija, kuri gniaužia kvapą, verčia susimąstyti ne tik egzistenciniais klausimas, bet ir apsvarstyti filme keliamus moralinius klausimus, kovoti su priešininkais nelygiomis jėgomis, atskleisti sąmokslo teoriją, kuri kelia grėsmę visai žmonijai.
Nuo pat pirmųjų akimirkų kino juosta žiūrovą įtraukia į grėsmingą ir korumpuotą pasaulį, kuriame vyrauja smurtas, paslaptys, melas. Neaiškūs priešai ir dar neaiškesni draugai skatina neatsitraukti nuo istorijos nė minutei.
Veiksmas
Kūrinyje veiksmas užima svarbią centinę poziciją. Tiesa, šis veiksmas nėra bet koks. Kiekvienas personažų judesys turi milžinišką prasmę, kuri atsiskleidžia filmo metu. Tiktų pabrėžti, kad filme yra perteklinai gausu specialiųjų efektų, tačiau jie gana neblogai papildo filmą, nevargindami žiūrovo.
Yra pasitelkiamos specialiosios pajėgos, jaučiamas filmų apie šnipus prieskonis. Siužetas yra lydimas paslapčių, čia režisierius genialiai sužaidė sutapatindamas žiūrovą su pagrindiniu veikėju. Sudaromas jausmas, kad pagrindinis veikėjas paslaptis atskleidžia kartu su auditorija, pats iki galo nesuprasdamas, kas vyksta. Kai viskas paaiškėja pagrindiniam veikėjui, tampa aišku ir stebėtojui.
Naujoviškas požiūris į garsą
Muzikinis takelis yra be galo šiuolaikiškas ir tinkantis filmo tematikai, mat tai futuristinė muzika, kurta kompiuteriu. Garsūs bosiniai dūžiai puikiai derinami su scenomis, palaikoma įtampa. Negana to, kadangi filme yra žaidžiama su laiko sąvoka, muzika kartais groja atvirkštine tvarka, priklausomai nuo istorijos vietos.
Siužeto vingiai ir kritikų atsakas
Viso filmo metu yra jaučiamas kūrėjo ryšys su žymiu filmu „Inception“, kuriame figuravo sapnai, sudėtinga istorija. „Tenet“ galime vėl džiaugtis siužetu, kuris intriguoja ir skatina susikaupus jį sekti. Kadangi tai ne pirmas kartas, kai režisierius pasitelkia sudėtingas teorijas ir iš to padaro puikų filmą, jaučiamas jo tobulėjimas.
Štai ką apie naująjį Nolano darbą sako Robis Kolinas žinių kanalui The Telegraph:
„Gilumas, subtilumas ir šmaikštus Patinsono ir Debikio vaidyba atsiskleidžia tik tada, kai supranti link ko keliauja siužetas, ar bent pasiekia tą ribą, kur turėtų būti. Vis dar pasimetę? Nebūkite. Arba būkite ir mėgaukitės tuo. Šis filmas paskatins daugelį išmesti rankas į orą iš nuostabos – o dar daugiau, tikiuosi, sugniaužti kumščius iš susižavėjimo.“
Panašiai filmą giria ir Baris Hertzas. „Tenet“ nėra tiek suvokiamas trileris, kiek yra sudėtingas iššūkis atvirkščiai sukonstruoti istorijos sudėtingumą – pusiau iškepto sausainio atitikmuo kine, siužeto kilpos yra kiek paviršutiniškos, tačiau malonios.“
Moraliniai klausimai
Filmas nėra eilinis trileris, kuriame kažkas kerštauja ar bando pasiekti asmeninį tikslą. Čia iškyla nemažai moralinių klausimų, su kuriais tenka susidurti daugeliui iš specialiųjų tarnybų darbuotojų, pavyzdžiui ar užduoties, misijos svarba yra aukščiau už žmogaus moralę? Pagrindinis veikėjas šiame filme sudėtingai įgyvendina šią dilemą, taip žiūrovas yra provokuojamas ne tik sekti siužetą mintimis, tačiau ir širdimi.