Turėjęs šiais metais pasirodyti kine, bet galiausiai nupirktas į „NETFLIX“ platformą, studijos „Legendary“ nuotykių filmas „Enola Holms“ (angl. „Enola Holmes“), kurio režisieriumi tapo puikių serialų „Nepritampanti“ (angl. „Fleabag“) ir „Žudant Ievą“ (angl. „Killing Eve“) kūrėjas Harry‘is Bradbeeras, pagaliau yra pasiekiamas.
Filmo istorija sukasi aplink šešioliktojo gimtadienio sulaukusios Enolos Holms mamos dingimą. Apie šį įvyki paauglė praneša savo vyresniems broliams Šerlokui su Maikroftui, tačiau jie ne itin sunerimsta sužinoję tai, dėl ko Enola nusprendžia viena išspręsti šią bylą. Ir, kad jai pavyktų, ji privalo patekti į Londoną, kuriame ir prasidės jos nutrūktgalviškas ir pavojų kupinas nuotykis.
Prieš šiam filmui pasirodant ekranuose, rašytojo Arthuro Conano Doyle‘o palikuonys sukėlė nemažai šurmulio dėl nepagarbos jų protėvio palikimui ir dar padavė kino studiją į teismą. Kaip ten jiems sekėsi, nežinau, bet filmas galiausiai pasiekė žiūrovus, tad galima sakyti, jog nieko jie nepešė. Nebent storą čekį, kuris patenkino jų neapykantą.
Kas dėl filmo, tai jis nors ir savo atmosfera primena filmus, serialus ir knygas, bet tai visiškai naujas žvilgsnis į Holmsų šeimą, dėl ko iš vienos pusės yra smagu, kad bandoma kurti kažką naujo, o iš kitos – liūdna, nes klasika buvo kažkiek sutrypta. Taip pat, kas gali daug kam nepatikti, jog pagrindiniu smuiku čia groja neblogus kiaušus užsiauginusi mergina, o Šerlokas ir jo brolis Maikraftas yra pateikiami kaip visiški lepšiai.
Bet atmeskime visus su Arthuro Conano Doyle‘o kūriniais susijusius momentus ir pakalbėkime apie šį filmą, kuriame siužetas yra pakankamai neblogai, ir kas svarbiausia, smagiai sudėliotas, jog juosta žiūrisi išties žvaliai nesukeldama peržiūros metu jokio nuobodulio. Ir humoro turime, ir intriga yra išsaugojama iki beveik pat finalo, dialogai priverčiantys kartais susimąstyti, o ir veiksmo čia irgi pakankamai daug.
Kas dėl pačių personažų, tai kaip jau ir minėjau, nesitikėkite čia tipinio Šerloko Holmso ir jo nuotykio, nes legendinis detektyvas ir jo brolis čia yra nustumti į antrąjį planą, todėl ir atsiskleisti jiems visiškai nepavyksta kaip asmenybėms. Užtat daug ekraninio laiko gauna Enola, kuri nesunkiai sugeba pelnyti žiūrovo simpatijas dėl savo labai patrakusio charakterio. Taip pat filme yra ir keli papildomi veikėjai kaip pagrindinis antagonistas ir Holmsų mama. Gaila dėl vieno – jie galėjo gauti žymiai daugiau dėmesio iš kūrėjų pusės.
Vizualiai filmas labai gražiai atrodo ir primena tuos Guy‘aus Ritchie‘io režisuotus filmus. Aišku, kalbu tik apie išorę, o ne filmavimo technikas, kuriomis pagarsėjo mano paminėto režisieriaus juostos. Kameros darbas ir meninis apipavidalinimas labai malonus akims, o pats produkcijos dizainas irgi pagirtinas. Vaizdo ir garso montažas taip pat tvarkoje. Na, ir dar šią juostą papuošia puikiai prie rodomų scenų priderinta muzika. Jos skambesiai labai jau yra artimi projektams, kuriuose buvo kalbama apie Šerloką Holmsą.
Pagrindinį vaidmenį filme atlikusi „Keistų dalykų“ (angl. „Stranger Things“) žvaigždė Millie Bobby Brown buvo aukštumoje. Mergina ne tik gerai įkūnijo savo personažą, bet ir suteikė jam reikiamos charizmos. Antraplaniuose vaidmenyse buvo galima pamatyti Henry‘į Cavillį, Samą Clafliną, Heleną Bonham Carter ir Fioną Shaw. Vaidino jie irgi pagirtinai, bet jų buvo tiesiog per mažai, kad galėtume jais pasimėgauti ekrane.
Visumoje – neblogas, bet vienkartinis nuotykių filmas, kuris leis visiškai be jokio nuobodulio prastumti dvi valandas. O kartais kaip tik to ir reikia.