Baigęs žaisti mano nuomone visai be reikalo nuvertiną žaidimą „Žudikų brolija 3“ (angl. „Assassins Creed III“), užsinorėjau pasižiūrėti filmą, kurio tema – kova dėl JAV nepriklausomybės. Ir pirmiausia, kas man atėjo į galvą, tai 2000 metais pasirodžiusi ir savo stiliumi prie paminėto žaidimo priartinta Rolando Emmericho režisuota istorinė drama „Patriotas“ (angl. „The Patriot“).
Filmo pasakojimas rutuliojasi aplink taikoje gyvenantį ir septynis vaikus auginantį fermerį Bendžaminą Martiną, kuriam vieną dieną tenka stoti į kovą dėl savo artimųjų gyvybės bei visos nepriklausomybės siekiančios šalies laisvės.
Nepamenu kada šį filmą pasižiūrėjau pirmą kartą. Rodos tai įvyko kokiais 2001-2002 metais, kai tėtis namo parnešė VHS kasetę, o vėliau, aišku, dažnai teko mėgautis šia istorine drama per televiziją. Tik tada peržiūros buvo šiek tiek kitokios nei dabar, nes žiūrėjau paprastą versiją, o ne režisieriaus, kuri buvo papildyta žiauriau atrodančiomis scenomis.
Mano nuomone, šis filmas turi viską, dėl ko jį galima vertinti kaip puikų pramoginį istorinį epą.
Pirmiausia – dėl sklandžiai ir aiškiai papasakotos istorijos, kurioje mums pristatoma problema ir jos sprendimas. Visgi, nors filmo tema yra kovos dėl JAV nepriklausomybės, tai tik fonas, nes visas dėmesys šioje juostoje skiriamas vienos šeimos dramai. Ir ta drama, nors kažkiek ir yra perspausta bei tam tikrais momentais atrodanti pernelyg papuošta įvairiomis klišėmis, bet kaip bebūtų, ji puikiai veikia ir suteikia peržiūros metu labai daug skirtingų emocijų.
Antra – filmas sužavi savo charizmatiškais personažais. Čia turime klasikinį gerietį ir blogietį, kurie nuo pradžios iki galo bando vienas kitą nugalabyti. Jų tarpusavio priešprieša – vienas geriausių šios istorijos elementų, kuris priverčia jausti didžiulę įtampą jiems susitikus. Be to, turime ir kitus labai svarbius šiai istorijai veikėjus, kurie puikiai atlieka savo dramines funkcijas, dėl ko nuotaika kai kuriais momentais gali labai gerai subjurti, arba sukelti šypseną. Tad su personažais buvo padirbėta iš peties. Ir nesvarbu, kad šiuo atveju neapsieita be stereotipų bei savotiškų tokiems filmams būdingų elementų.
Trečia – be galo kietai atrodantis veiksmas. Filmo batalijos nenusileidžia net ir tokiems epiškumo nestokojantiems hitams kaip „Troja“ (angl. „Troy“), „Narsioji širdis“ (angl. „Braveheart“) ar „Dangaus karalystė“ (angl. „Kingdom of Heaven“). O kiek čia daug brutalumo ir purvo… Tiesiog pasaka, nes viskas atrodo labai tikroviškai ir tuo pačiu gąsdinančiai. Bet čia aišku geresnis viso to efektas bus matomas žiūrint papildytą kruvinomis scenomis režisieriaus versiją.
Žinoma, be viso to, pagirtinai atrodo ir pats moralas dėl taikos ir karo pasekmių, kuris nuskamba filmo pradžioje. Jį papildo patriotinės bei šiek tiek propagandos turinčios mintys. Į tai mano nuomone nereikia kreipti didelio dėmesio, nes viena iš filmo temų – kovos dėl JAV nepriklausomybės, todėl nuspalvinti savo didvyrių žygdarbius juostos kūrėjai turėjo visišką teisę.
Ir dar… Po šios juostos peržiūros prisiminiau kitus Rolando Emmericho filmus ir pagalvojau, kad čia visgi mano asmeninis jo kūrybos favoritas. Nes tai ne vien puikus ir efektingai atrodantis, gerai surežisuotas bei neblogą istoriją papasakojęs projektas, bet ir pats rimčiausias darbas jo filmografijoje. Gaila, kad jis vėliau nebandė eiti panašiu keliu, o susikoncentravo į pasaulio griūtį, pristatydamas tuščius ir kartais kvailus katastrofų filmus.
Iš vizualios pusės, šis filmas atrodo tiesiog įspūdingai. Kiekviename kadre matėsi, kur buvo investuotas 110 milijonų dolerių produkcijai skirtas biudžetas. Specialieji efektai – be priekaištų, produkcijos dizainas – kerintis akims, kameros darbas – energingas, muzika – epiška, meninis apipavidalinimas – kruopštus. Sėdi, žiūri ir tiesiog mėgaujiesi šios juostos vizualiu grožiu.
Filmo treileris:
Pagrindinį vaidmenį šiame filme atlikęs Melas Gibsonas – puikios formos, o ir vaidyba jo nenusileido net tam vaizdui, kokį jis pademonstravo savo paties režisuotame istoriniame epe „Narsioji širdis“. Malonu buvo matyti ir Heathą Ledgerį, kuriam tada tai buvo didžiausias Holivudinis projektas karjeroje. O koks gi geras čia blogietis, kurį įkūnijo Jasonas Isaacsas. Kartais net buvo toks jausmas, kad jo pasirodymas ekrane pavogdavo dėmesį iš visų kitų aktorių. Dar čia galima pamatyti ir puikius antraplanius aktorius kaip Chrisas Cooperis, Joely Richardson ir Tomas Wilkinsonas.
Apibendrinus – daug įvairių emocijų sukeliantis pramoginis istorinis epas, kuris bent jau man susižiūrėjo taip maloniai, jog net nepastebėjau, kaip prabėgo tos trys rodymo valandos.